Kriptografija – tema, kurią gaubia misterija, paslaptys, mįslės. Kai kam šis žodis gali asocijuotis su detektyviniu romanu „Da Vinčio kodas“, kai kam su juosta „Nuostabus protas“ apie talentingą kriptografininką.
Galiausiai, likusiems tai primins vaikystės žaidimus, kai Petruko siųstus laiškus tekdavo skaityti iš kitos pusės, kad niekas nesužinotų, taip vadinamų, „paslapčių“.
Būtent tas didžiulis neaiškumas ir paskatino mane pasidomėti – kas ta kriptografija, kokios jos atsiradimo užuomazgos ir su kuo ji „valgoma“?
[post_blocks]Kriptografijos atsiradimas ir raida
Dar prieš 4,5 tūkst. m. egiptiečiai naudojo šifravimą, bet be ketinimų ką nors nuslėpti ar perduoti slaptą žinutę. Tuo metu tai buvo nekalta pramoga, arba tiksliau – pasitenkinimo jausmas tarp „išskirtinių“ – mokančių rašyti, kadangi daugybė žmonių dar nesuprato rašto.
Kriptografijos egzistavimas žiloje senovėje labiausiai pastebimas Graikų ir Romėnų tautose. Kriptografija buvo slapta susirašinėjimo forma. Dažnai informacija buvo perduodama ant lazdelių. Šifravimą pamėgo šnipai, diplomatai, kiti valdžios asmenys.
Manoma, jog vienas pirmųjų šifravimo techniką naudojo Julijus Cezaris, kuris nepasitikėjo savo pasiuntiniais, tad norėdamas nusiųsti laišką generolams, savo žinutėse visas A raides pakeisdavo į D, B į E, C į F ir t.t.
Kriptografijos reiškinio svarba išaugo prasidėjus klasicizmo epochai, kai paaštrėjo politinė konkurencija ir religinės revoliucijos. Šifravimas buvo svarbi Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų dalis. Kaip pavyzdį būtų galima paminėti garsiąją Zimermano telegramą.
Šią telegramą į Meksikoje esančią Vokietijos ambasadą išsiuntė Vokietijos užsienio reikalų ministras, Artūras Zimermanas. Jis prašė Meksikos pradėti karą su JAV, taip sustabdydama sąjungininkių rėmimą Vakarų Europoje. Šią telegramą iššifravo Britanijos karinis jūro laivynas. Telegramos turinys paskatino JAV įsilieti į pasaulinį konfliktą. Netrukus prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas.
[quote]Kriptografijos egzistavimas žiloje senovėje labiausiai pastebimas Graikų ir Romėnų tautose. Kriptografija buvo slapta susirašinėjimo forma. Šifravimą pamėgo šnipai, diplomatai, kiti valdžios asmenys. Manoma, jog vienas pirmųjų šifravimo techniką naudojo Julijus Cezaris, kuris nepasitikėjo savo pasiuntiniais, tad norėdamas nusiųsti laišką generolams, savo žinutėse visas A raides pakeisdavo į D, B į E, C į F ir t.t.[/quote]Kas yra kriptografija ir kokie jos veikimo principai?
Šiais laikais kriptografija plačiai taikoma slaptos informacijos saugojimui ir jos siuntimui atviraisias tinklais, pvz. internetu. Žodis „kriptografija“ kilęs iš graikų kalbos: „kryptos“ (liet. paslėptas), o „graphein“ (liet. rašyti). Anot „Wikipedia“:
„Kriptografija yra mokslas, tiriantis metodus kaip informaciją galimą užšifruoti ir iššifruoti“.
Tekstas, kuris dar tik bus šifruojamas vadinamas pradiniu tekstu (angl. plaintext). Užšifruotas tekstas (angl. ciphertext) dar kartais vadinamas kriptograma (angl. cryptogram).
Metodas, kuriuo pradinis tekstas verčiamas kriptograma, vadinamas šifru arba algoritmu (angl. cipher, algorithm). Šifravimo procesą galima atvaizduoti paprasta schema. Dešifravimo schema yra atvirkštinė.
Kriptologijoje egzistuoja dar viena svarbi sąvoka – kriptoanalizė. Daugumai atrodo, jog tai – kriptografijos blogis, kadangi gabūs kriptoanalitikai yra puikūs dešifruotojai. Bet taip pat kriptoanalizė yra puiki priemonė duomenų saugumui užtikrinti.
Galiausiai, paskutinė sąvoka yra algoritmas. Tai matematinė funkcija, kuri naudojama šifravimo ir dešrifavimo procese. Pačiais patikimiausiais laikomi šifravimo algoritmai PGP (angl. Pretty Good Privacy), DES (angl. Data Encryption Sandart), MD5 (angl. Message-Digest Algorithm 5).
[source]Šaltinis: Internetinės enciklopedijos straipsnis „Kriptografija“ (angl. „Cryptography“). Norėdami perskaityti straipsnį originalo anglų kalba, spauskite čia.[/source]
