Gruodžio pradžioje vykusioje „LeWeb“ konferencijoje, tyrimų bendrovės „Forrester Research“ vadovas Džordžas Kolonis įžiebė audringą diskusiją teigdamas, kad aplikacijos ateityje pakeis internetą (visas vaizdo įrašas – čia).
Anot jo, tai neišvengiama dėl išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių augimo bei pačių aplikacijų patogumo.
Jungtinėse Valstijose jau daugelis žmonių gali apsieiti be pasaulinio voratinklio, naudojantis vien tik aplikacijomis: „Facebook“, „Twitter“, „Skype“, „The New York Times“.
[post_blocks]Vienas aršiausių prezentacijos kritikų buvo RSS (patogi tekstų prenumeravimo funkcija) pionierius Deivas Vinteris. Jis aplikacijas lygino su CD-ROM optiniais įrenginiais, kurie tiesiog papildė kitus panašius įrenginius (turima omenyje, jog aplikacijos taip pat tik papildys internetą).
Atviros ir uždaros sistemos
Džordo Kolonio prognozė gali skambėti labai patraukliai, jei užsiimate aplikacijų kūrimu ar jūsų verslas stipriai nuo jų priklausomas.
Aplikacijos yra naudingos todėl, kad suteikia naują ir labai patogų kanalą su vartotojais. Jis gali būti naudojamas ir išskirtinėms paslaugoms apmokėti, pvz., kokybiškam turiniui.
Bet kai kurie technologijų „veteranai“ netiki aplikacijų perspektyva, nes „aplikacijų ekosistema yra kaip daug tarpusavyje nesusijusių salelių“, – teigia Deivas Vinteris. Aplikacijos veikia tik tam tikrose platformose, kurios yra uždaros.
Štai ką dar sako Vinteris:
„Jei negaliu kontaktuoti su išoriniu pasauliu, negali būti kalbos apie interneto pakeitimą. Toks teiginys kvailas tiek, kiek pasakymas, jog tau nereikia vandenyno prekybai vykdyti – tu turi vonią.“
Leidybos namų „Federated Media“ įkūrėjas ir vadovas Džonas Batelis pasitelkia panašius argumentus. Anot jo, internetas yra sėkmingas dėl savo atviros sistemos, kuri paremta tam tikrais standartais – todėl internete lengva keistis informacija. Tuo tarpu aplikacijų platformos yra kaip sodai, atskirti didžiulėmis sienomis. Norint patekti į tą sodą, reikia leidimo.
[quote]Internetas yra sėkmingas dėl savo atviros sistemos, kuri paremta tam tikrais standartais – todėl internete lengva keistis informacija. Tuo tarpu aplikacijų platformos yra kaip sodai, atskirti didžiulėmis sienomis. Norint patekti į tą sodą, reikia leidimo.[/quote]Internetas mirė, tegyvuoja internetas!
Kaip pastebėjo Vineris, diskusijos dėl aplikacijų ir interneto vyksta jau ne pirmą kartą ir ateityje jų tikrai netrūks. Viskas prasidėjo nuo provokuojančios „Wired“ žurnalo publikacijos, kurios pavadinimas ne mažiau provokuojantis – „Internetas mirė. Tegyvuoja internetas!“
Į šią publikaciją sureagavo vienas interneto sukūrėjų seras Timas Bernersas Ly. Anot jo, aplikacijų didėjimo tendencija yra visiškai negatyvi, nes jos priklauso įtakingoms korporacijoms, kaip „Apple“ ar „Google“. Tai nėra demokratiškas įrankis.
Vienas didžiausių aplikacijų pranašumų prieš internetą yra didesnės techninės galimybės. Tarkim, žaidimai. Ar įmanoma sukurti internetinį žaidimą („Flash“ technologija nėra internetas)? Sunku įsivaizduoti visiškai internetinį žaidimą. Išimtis būtų vizualizacijų neturintys RPG.
Kitas pavyzdys gali būti socialinis tinklas „Path“. Jo įkūrėjai pripažįsta, kad vykdyti veiklą aplikacijoje buvo nuspręsta dėl patogumo. Jei norite pasikeisti profilio nuotrauka, galite per keletą sekundžių nusifotografuoti ir paspaudus vieną mygtuką profilio nuotrauka bus atnaujinta. Paprasta ir patogu.
Idealiu atveju, aplikacijos ir internetas papildys vienas kitą ir „nekonfliktuos“. Jeigu ateityje tarp šių platformų bus nubrėžti aiškūs standartai, mums, vartotojams ir gamintojams, atsiras daugiau galimybių.
[source]Šaltinis: Tinklaraščio apie internetą ir technologijas „GigaOM“ straipsnis „Aplikacijos prieš internetą: priešai ar sąjungininkai?“ (angl. „Apps vs. the web: Are they enemies or allies?“) (2011 m. gruodžio 14 d.). Norėdami perskaityti straipsnį originalo anglų kalba, spauskite čia.[/source]
