Įsivaizduokite tokią situaciją. Vyras atėjo į naktinį barą ir nepraėjus nė penkios minutėms prie jo priėjo patraukli (ir, žinoma, seksuali) moteris. Kadangi vyras neturi sveiko pasitikėjimo savimi, jis iš tikrųjų ima manyti: „Man pasisekė. Dabar reikia tik nenusišnekėti.“
Vyras ir moteris bendrauja, galiausiai, pastaroji paprašo nupirkti gėrimo. Sakykim, šampano. Na, ką gi, vyras ima ir nuperka. Pora ir toliau šnekučiuojasi. Galiausiai, moteris sako atėjusi ne viena ir pakviečia drauges. Dabar vyras pateko į super malonią padėtį (nors jaučia, kad kažkas ne taip) – jis gražių moterų apsuptyje.
„Nieko, reikia atsipalaiduoti. Šios moterys – mano nuopelnas. Visada žinojau, kad esu ypatingas“, – ramina save vyras ir toliau bendrauja su moterimis. Praeina dešimt minučių (šiek tiek mažiau) ir moterys paprašo nupirkti visą butelį šampano. Kurį laiko kartu geria, kažką šnekučiuojasi.
Galiausiai, vyras nutaria nešvaistyti laiko, nes pradeda suprasti: „Negali taip būti.“ Paprašoma sąskaita, o ten „išspausdinta“ solidi suma pinigų – maždaug ~500 litų. Toliau yra du variantai, kaip elgiasi vyras:
- Jis iš karto supranta patekęs į spąstus ir apmoka sąskaitą (juk vyras turi apmokėti sąskaitą – kitaip jis jaustųsi, atleiskit, „pagaidintas“);
- Jis ima nervintis, kelti triukšmą ir atsisako mokėti sąskaitą. Kaip tik tuo metu moterys sako: „Nereikia, juk ne vyras esi. Malonėkit atnešti mums, panele, apmokėsim pačios.“ (vėlgi, vyras jaučiasi „pagaidintas“).
Jeigu vyrui užtenka pinigų, šis apmokės bet kuriuo atveju – pirmu ar antru. Jeigu neturės pakankamai, duos tiek, kiek turi. Kame čia verslas? Labai paprasta: moterys nėra naktinio baro viešnios, o darbuotojos. O vyras už 20-30 litų kainuojantį šampano butelį sumoka ~500 litų.
Štai jums ir verslas, kuriame klientas (šiuo atveju – vyras) pralaimi. Galima ginčytis dėl tokio verslo etinių ir moralinių normų, tačiau, mūsų žiniomis, įstatymai nebuvo pažeisti – baras generuoja didžiules pelno maržas. Istorijos pabaiga.[ipencil]
