Kai kurie žmonės vasario 16-ąją pasitinka netradiciškai. Nuo 2005-ųjų metų verslumo skatinimu bei konkursų organizavimu užsiimanti „Verslauk“ komanda į ISM universitetą sukvietė jaunuosius verslininkus bei „Lietuvos verslo konfederacijos“ atstovus, kur vyko renginys „Kūrybiškas verslas: menas, ryšiai, visuomenė„. Nuo pat įsikūrimo būdami „Verslauk“ partneriais, sudalyvavome ir mes!
Šiame įraše pasidalinsiu tuo, ką išgirdau renginio metu – tiek per pirmuosius penkis pranešimus, tiek finalinėje diskusijoje, kuri neabejotinai tapo viso renginio „vinimi“. Apibendrinimus pasiliksiu pabaigai, tačiau norisi jau dabar pasidžiaugti, jog verslumo skatinimas Lietuvoje įsibėgėjo, sąlygos verslui plėtoti gerėja, o valdžios institucijos įsiklauso į jauno žmogaus poreikius. Ką gi, pradėkim!
I-as pranešimas: Eimantas Mikšys apie bepiločių lėktuvų plėtrą
Eimantas Mikšys – 21-erių metų studentas, konkurso „Verslauk“ pirmosios vietos nugalėtojas. Atsakingas už bepiločių lėktuvų su stebėjimo įranga paslaugos „Brazauskas kosmose“ vystymą.
Eimantas tvirtina, kad keletą mėnesių vystomas bepiločių lėktuvų projektas įsibėgėja ir kovo mėnesį planuojami pirmieji pardavimai. „Fokusas – žemės ūkis“, tvirtina jis. Tačiau pats produkto taikymas galimas daugelyje sričių: šilumos ūkis, naftotiekio gedimo paieškos, renginių ir sporto transliacijos bei kita.
Buvo paliesta viena skaudžiausių verslo realijų – gerų pardavėjų verbavimas. Anot jo, geras pardavėjas yra tas, kuris 1) jaučia entuziazmą, turi patirties bei jaučiasi „savas“, t.y. juos pasiekti galima 24 valandas per parą; 2) išmano produktą, kurį pardavinėja, yra kompetetingas, turi įdirbį veiklos srityje, pasireiškiantį kontaktų gausa.
Jo įkurta įmonė šiuo metu turi du pardavėjus, kas iš tiesų yra geras rezultatas. Auditorijoje pasigirdo klausimas: „Kaip radote gerus pardavėjus? Juk jeigu jie yra tokie geri, jie turi pasirinkimą dirbti su stambesniais pardavimais.“ Eimantas pripažįsta, jog abu pardavėjai yra seni pažįstami, tad suveikė asmeninės pažintys. Tokia realybė.
II-as pranešimas: Romualdas Urbonas apie projekto „Lėkštė.lt“ startą
Romualdas Urbonas – konkurso „Verslauk“ antrosios vietos nugalėtojas. Atsakingas už internetinę platformą „Lėkštė.lt“, kur žmonės patogiai galės užsisakyti maisto į namus ir biurą.
Romualdas sako, jog idėja adaptuoti užsienyje sėkmingai veikiantį maisto užsakymo internetu modelį kilo maždaug prieš metus, o internetinis adresas „lėkštė.lt“ užregistruotas 2012-ųjų liepos 17 dieną. Būtent tiek užtruko paties produkto kūrimas, kuris pasirodys šią savaitę. Anot Romualdo, kol kas pavyko patraukti septynis restoranų tinklus, tarp kurių ir „MaxiPica“, „Picų menas“, „PastaKrido“ bei kiti vardai. Artimiausiu metu bus daugiau.
Pranešėjas teigia, jog verslo pradedantieji neturėtų vengti trijų dalykų: 1) dalyvavimo konkursuose, ko pasekoje „lėkštė.lt“ laimėjo piniginį prizą bei galimybę pusę metų įsikurti verslo centro „Europa“ patalpose; 2) konsultacijų bei patarimų (šioje vietoje prisiminiau Vilniaus mero Artūro Zuoko citatą: „Nebijok paklausti“) ; 3) žiniasklaidos dėmesio.
Labiausiai mano dėmesį patraukė kita realija, su kuria susiduria beveik kiekvienas verslas. Tiek Romualdas iš „lėkštė.lt“, tiek Eimantas iš „Brazauskas kosmose“ teigia dirbantys vieną valandą per dieną. Oficialiai, žinoma. Nors „lėkštė.lt“ komanda susideda iš trjų žmonių, oficialiai dirbantis yra tik vienas žmogus. Vėlgi, tokia realybė.
III-as pranešimas: Darius Rupšlaukis apie apie pardavimų planavimą ir vykdymą
Darius Rupšlaukis – derybų ir pardavimų konsultantas, dirbantis šiose srityse nuo 1995 metų. Kūrė ir įgyvendino pardavimų ir klientų aptarnavimo sistemas Sankt Peterburge, Maskvoje bei Lietuvoje.
Savo pranešimą Darius pradėjo nuo teiginio, kad gimė būti mokytoju: „Dar penktoje klasėje laiptinėje mokiau bendraamžius įvairių dalykų ir jie man norėjo už tai mokėti.“ Internetinės svetainės „Derybos.lt“ savininko Dariaus Rupšlaukio pranešimas pasižymėjo metodiškumu bei nuoseklumu, taip pat nepagailėta gausybės pavyzdžių.
Nors visi vertiname komplimentus, iki šiol nesuvokiau jų įtakos. Tarkim, buvo pateiktas pavyzdys apie vienos parduotuvės pardavėją, užmovusią odinę striukę pirkėjui vaikinui. Pardavėja pasakė: „Atrodote kaip tikras banditas.“ Pirkėjui patiko. Tai subtilus komplimentas, tačiau irgi komplimentas. Žinoma, niekuomet nereikia „persūdyti“.
Stebuklingoji pardavimų formulė pagal Darių: prekės savybė + jungiančioji frazė + nauda klientui. Tarkim: „Šis produktas pagamintas iš aukščiausios rūšies porceliano, tai leis jums realizuoti jį už aukštą kainą“ arba „Gerdami arbatą iš sidabrinio puodelio, jūs tapsite energingu.“ Pilną pranešėjo prezentaciją parsisiųskite paspaudus čia.
IV-as pranešimas: Elvinas Jakimovas apie internetinės komunikacijos galimybes
Elvinas Jakimovas – įmonės „Ad Fingers“ pardavimų vadovas. Atstovaujama įmonė kuria prekių ženklų strategijas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauja su reklamos bei žiniasklaidos agentūromis ir tiesioginiais klientais.
Dėl ligos renginyje nepasirodė „Ad Fingers“ direktorius Kristoforas Akromas, tačiau jį pavadavo įmonės pardavimų vadovas, Elvinas Jakimovas. Vienas svarbiausių ir dažniausiai pamirštamų dalykų rinkodaroje, priminė Elvinas, yra vartotojų įpročių vertinimas per asmeninę prizmę. Padarius klaidingas išvadas, priimami klaidingi sprendimai.
Pranešimo metu buvo paliesta daugybė internetinės rinkodaros priemonių (ypač per klausimų ir atsakymų sesiją) iš plataus įmonės paslaugų spektro, tačiau įdomiausia man pasirodė mobiliųjų apliacijų tema. Elvinas teigia, jog „visas tas aplikacijų reikalas yra pernelyg išpūstas“. Paukščiai čiulba, kad prie to nemažai prisidėjo „Omnitel“ bendrovė.
Kita vertus, pastebi, jog visuomet žvelgti iš savo individualios įmonės pozicijų. Gali būti taip, jog visų aukštinama internetinės rinkodaros priemonė jūsų įmonei nesuveiks. Arba gali būti taip, jog mobilioji aplikacija yra būtent tai, ko jums ir reikia. „Reikia žiūrėti į savo individualią įmonę bei jos prioritetus“, – sako Elvinas Jakimovas.
V-as pranešimas: Algimantas Akstinas apie tai, kaip nepasiklysti verslo aplinkoje
Algimantas Akstinas – Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius. LVK yra didžiausia verslo organizacija, vienijanti paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų įmones, t.y. daugiau nei 1,5 tūkst. narių.
Pateikęs glaustą įvadą į svarbiausias verslo organizacijas Lietuvoje, pranešimas pasisuko link patarimų jaunam verslui. Anot Algimanto, būsimas verslininkas kuo anksčiau privalo kaupti kitų žmonių vizitines korteles, kontaktuoti gyvai (o ne tik elektroniniu paštu), o galbūt svarbiam partneriui kartais parašyti ir paprastą laišką.
Ne mažiau įdomus buvo pranešėjo pasakojimas apie tai, kaip lietuviai nesugeba kooperuotis. Vienai Lietuvos įmonei buvo pasiūlytas stambus užsakymas, tačiau supratusi, jog tokių pajėgumų neturi, įmonės vadovas atsistojo ir išėjo. O kodėl šioje situacijoje nepasidalinus užsakymu su konkurentu ir neužsidirbus papildomų pinigų?
Taip pat Algimantas pataria kuo anksčiau pradėti burti stiprią komandą ir neužsiminėti „vienadieniais projektais“, t.y. greito pelno siekimu aukojant ilgalaikę perspektyvą ir reputaciją. Anot jo, dėl neaiškaus patikimumo kai kuriose šalyse partnerystės tarp įmonių sudaromos dalyvaujant abiejų šalių aukštiems valdžios pareigūnams.
Diskusijos tema: verslumo skatinimas ir verslo sąlygų gerinimas Lietuvoje
Į diskusiją įsijungė visi renginio dalyviai, o aktyviausi buvo Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) ir „Jaunimo verslo klubo“ (JVK) atstovai: Algimantas Akstinas, Kęstutis Jankauskas, Tomas Sinica, Silvinija Simonaitytė, Vytautas Jančiauskas, Mindaugas Busila bei Evaldas Damanauskas.
Aptarinėjamų temų spektras, reikia pripažinti, buvo labai platus: pradedant verslo aplinkos gerinimu ir baigiant emigracija, kuri neleidžia „užsiauginti“ vietinių verslininkų. Ir nors diskutuoti visuomet įdomu, dažniausiai pasigendu konkrečių sprendimų. Galbūt todėl šioji diskusija buvo kitokia, negu dalyvaudavau iki tol.
Buvo atkreiptas dėmesys į nišą, į kurią turėtų orientuotis Lietuva. Kas tai galėtų būti? Logistikos „tiltas“ tarp Rytų ir Vakarų? Paslaugų tiekimo centras? Lazerių pramonės centras? O galbūt net medicinos turizmo centras? Buvo iškelta visokių versijų, tačiau aš įžvelgiu pernelyg didelės specializacijos pavojus. Vyriausybei remiant tik, sakykim, lazerių centrų kūrimąsi ir plėtrą, mažiau lėšų skiriama kitoms sritims, kuriose taip pat gali kurtis sėkmingi verslai.
Pratęsiant verslo finansavimo temą, diskusijos dalyviai vieningai sutiko, jog tai viena iš pagrindinių kliūčių pradedant verslą. Faktas nr. 1: bankai ir kitos finansinės institucijos nenori suteikti paskolos jaunai įmonei be užstato. Faktas nr. 2: jaunas verslas dar tik kuriasi, todėl paprasčiausiai neturi ką užstatyti bankams. Ką daryti? Kiek verslui reikia pinigų verslo pradžiai? Mano nuomone, dažnai užtenka tiek, kad pats verslo kūrėjas galėtų „pragyventi“.
Tuomet padarykime taip: vietoj to, kad Vyriausybė finansuotų lazerių pramonės centrus ar kitas „prioritetines“ veiklas, atrinkime originaliausias idėjas turinčius ir entuziazmo nestokojančius jaunus žmones ir suteikime jiems po 10-20 tūkst. litų verslo pradžiai. Iš savo patirties galiu pasakyti, jog 10 tūkst. litų ir vienerių metų eksperimentui pavadinimu „verslas“ – pilnai pakanka. Žinoma, paramą turi gauti tie, kuriems jos reikia..
