Technologijos verslui

„Bitcoin“: praeitis, dabartis, ateitis

//bitcoin.org
Apie skaitmeninę valiutą, kuri gali pakeisti finansų rinką

1999-iais metais 18-os metų Shawnas Fanningas pakeitė muzikos industriją visiems laikams. Jis sukūrė paslaugą „Napster“, kuri leido vartotojams keistis muzika tarpusavyje, vietoj to, kad atskiras individas pirktų brangiai kainuojančius kompaktinius diskus iš garso įrašų studijų.

Netrukus prasidėjo daugybė teismo procesų ir 2001-ųjų liepą „Napster“ buvo priverstinai uždarytas. Tačiau nemokamo apsikeitimo tarpusavyje idėja išliko ir gyvuoja lig šiol kitomis įvairiomis formomis, tarkim, „BitTorrent“ ar kita tinklo modeliu P2P paremta programine įranga.

[quote]Kas yra P2P?
P2P (angl. peer-to-peer) yra tinklo modelis, kuriame keitimasis resursais vyksta tiesiogiai tarp vartotojų. Tai yra priešingybė kliento-serverio modeliui. Gryname P2P tinkle nėra kliento ir serverio sąvokų – susijungę vartotojai yra lygiaverčiai, t. y. kiekvienas veikia ir kaip klientas, ir kaip serveris.[/quote]

„Napster“ istorija padeda paaiškinti skaitmeninės valiutos „Bitcoin“, kuri yra paremta panašia technologija, maniją. Šių metų sausį „Bitcoin“ valiutos vieneto vertė buvo apie 15 dolerių. Tuo tarpu balandį jo vertė siekė jau 179 dolerių (bendra vertė – 2 mlrd. dolerių). Taigi, „Bitcoin“ tapo vienu karščiausiu investuotojų taikiniu, kur kapitalas nėra „pririštas“.

Visai kaip „Napster“, „Bitcoin“ taip pat gali sugriūti. Tačiau šios valiutos įdomybės ir perspektyvos glūdi gebėjime elektroninę komerciją paversti daug patogesne vieta atsiskaitymams. „Bitcoin“ nėra vienintelė skaitmeninė valiuta, būta ir kitų sėkmingų variantų:

  • Lindeno doleriai virtualiame pasaulyje „Second Life“;
  • QQ monetos Kinijos milžinės „Tencent“ sistemoje;
  • Kreditai socialiniame tinkle „Facebook“.

Tačiau „Bitcoin“ nuo kitų internetinių (ir ne tik) valiutų išskiria tai, jog jos „nespausdinamos“ ir neadministruojamos vienos centrinės institucijos (kaip, tarkim, centrinis bankas). Vietoj to, „monetarinę politiką“ apibrėžia protingi algoritmai. Pačios „monetos“ tėra skaičių eilutės (angl. strings of numbers), t.y. vertė jiems yra „prilipinama“. Kaip minėjau, tai visiškai decentralizuota valiuta, tam tikra prasme – skaitmeninis auksas.

„Bitcoin“ išradėjas yra paslaptingas programuotojas (arba programuotojų grupelė) Satoshi Nakamoto. Būtent jis 2009-iais metais sukūrė šią sistemą, o 2010-iais metais dingo iš internetinės erdvės. Niekas negali pasakyti – kur. Valiutos ankstyvieji naudotojai pasiryžo įsilaužti į vyriausybės teritoriją. Pati žymiausia vieta, kur naudojami bitcoinai yra „Šilko kelias“ – internetinė turgavietė, kurioje galima anonimiškai įsigyti nelegalių narkotikų..

Kai kurie legalūs verslai taip pat pradėjo leisti atsiskaityti bitcoinais. Tarp jų – socialinės medijos tinklalapis „Reddit“, o taip pat ir svetainės serverio bei programinės įrangos tinklaraštininkams paslaugas teikiantis „WordPress“. Privalumų leisti atsiskaityti šia valiuta – nemažai. Mokesčiai yra daug kartų mažesni negu atsiskaitant kreditinėmis kortelėmis ar per internetinę bankininkystę (ypač jei atsiskaitoma iš užsienio).

[quote]„Bitcoin“ nuo kitų internetinių (ir ne tik) valiutų išskiria tai, jog jos „nespausdinamos“ ir neadministruojamos vienos centrinės institucijos (kaip, tarkim, centrinis bankas). Vietoj to, „monetarinę politiką“ apibrėžia protingi algoritmai. Pačios „monetos“ tėra skaičių eilutės (angl. strings of numbers), t.y. vertė jiems yra „prilipinama“.[/quote]

Tiesa, kad „Bitcoin“ taptų masiškai naudojama valiuta, turi įvykti daug teigiamų dalykų. Visų pirma, atsidaryti sąskaitą yra gana sudėtinga. Naudotis ja – dar didesnis vargas. Sąskaitos turinys gali būti pavogtas internetinių įsilaužėlių, tad sistema neveikia visiškai tinkamai.

Šalutinis populiarumo efektas

Viso to, kas aprašyta aukščiau rezultatas – verslo konsolidacija. Lyderiaujanti valiutos keitimo įmonė „Mt.Gox“ įsikūrusi Tokijuje (priklauso dviems prancūzams) ir ji dalyvauja apie 80 proc. visų „bitcoinai į dolerius“ sandorių. Teisinis valiutos statusas taip pat nėra aiškus. Šių metų kovą JAV finansinių nusikaltimų tarnyba kreipėsi dėl bitcoino valiutos reguliavimo. Tai patvirtina, jog tarnyba nėra pajėgi išjungti šio aparato.

Taip pat egzistuoja daugybė techninių problemų, su kuriomis teks susitvarkyti. Kuo daugiau vartotojų jungiasi prie tinklo, tuo daugiau duomenų save išlaikančiai sistemai teks apdoroti, ko pasekoje sulėtėja sistemos darbas. Techniniai patobulinimai gali pagelbėti, tačiau juos sunku pritaikyti – visi vartotojai turėtų atnaujinti savo bitcoinų „pinigines“ bei sandorių atlikimo programinę įrangą. Kai kurie ekspertai teigia, jog valiuta gali peraugti save pačią.

Tačiau tikroji grėsmė yra konkurencija. „Bitcoin“ gerbėjai mėgsta pastebėti, jog skirtingai negu įprasti pinigai, bitcoinai negali būti padauginti kieno nors prašymu. Tas yra tiesa, tačiau juk gali atsirasti kitų skaitmeninių valiutų. Jų netrūksta jau dabar. Tarkim, „Litecoin“ („Bitcoin“ klonas) yra vienas tokių, kurį šiuo metu naudojasi užkietėję kompiuterių gykai. Sklando gandai, kad litecoinais bus galima prekiauti per tą pąčią „Mt.Gox“ įrangą.

Dar viena alternatyva – „Ripple“. Anot serijinio antreprenerio iš Sicilio slėnio ir „OpenCoin“, kuris ir priglaudė „Ripple“ prekės ženklą, įkūrėjo Chriso Larseno: „Naudotis „Ripple“ bus žymiai patogiau. Sandorius bus galima atlikti per keletą sekundžių, lyginant su kartais iki dešimtis minučių trunkančiu sandoriu „Bitcoin“ sistemoje. Beje, „Ripple“ istorijoje nėra paslaptingų hakerių ar nusikalstamų veiklų – viskas atvira ir skaidru.

Jeigu tokios iniciatyvos kaip „Litecoin“ bei „Ripple“ ims patraukti vis daugiau žmonių dėmesio, tuomet didieji finansines paslaugas teikiantys žaidėjai taip pat susidomės šia rinka. „Visa“ gali sukurti savo greitą tarptautinę mokėjimų sistemą, pastebi rinkos analitikai. O kas, jei tam tikros šalys susidomės algoritmais paremta valiuta?

Šiame taške „Bitcoin“ tikriausiai žlugs. Tačiau jeigu jo kūrėjai pasieks tai, ko p. Fanningas pasiekė su „Napster“, tuomet mūsų laukia dideli pokyčiai. Taip, kaip įvairios P2P programos paveikė muzikos industriją ir paskatino „iTunes“ bei „Spotify“ atsiradimą, taip ir „Bitcoin“ gali žlugti, tačiau palikti erdvės kitoms virtualioms valiutoms. Tikėtina, jog bitcoinų dėka finansų rinkos peizažas artimiausiu metu keisis.

[source]Šaltinis: Užsienio žiniasklaidos portalo „The Economist“ straipsnis „Kasinėjant skaitmeninį auksą“ (angl. „Mining digital gold“) (2013 m. balandžio 13 d.) (originali nuoroda). Šis straipsnis yra verslo edukacijos portalo „Verslas.in“ nuosavybė, tad kopijuoti ar kitaip panaudoti straipsnyje esančią medžiagą – griežtai draudžiama.[/source]

Apie autorių

Linas Mitaitis

2 komentarai

Komentuoti čia

  • Kodėl decentralizuoti internetiniai pinigai yra ateitis:

    1. Pinigų masė negali būti vienašališkai infliuojama centrinės institucijos. Nėra paslėpto infliacijos mokesčio.
    2. Teisė į pinigus yra privatūs raktai. Nebaisu, jog kažkas apvogs namus ar valdžia vienašališkai nusavins pinigus iš banko.
    3. Pinigus labai greitai ir pigiai galima perversti į bet kurį pasaulio tašką. Nėra sienų ir kitų dirbtinių ribojimų, kurie stabdo globalaus internetinio pasaulio komerciją.

  • „Visų pirma, atsidaryti sąskaitą yra gana sudėtinga.“

    Norint atsidaryti bitcoin „sąskaitą“ tereikia parsisiųsti nemokamą programinę įrangą. Pirmą kartą ją paleidus, sąskaita sukuriama automatiškai (tiesa, gali prireikti palaukti iki 24 valandų kol programa pirmą kartą sinchronizuosis su tinklu).

    „Naudotis ja – dar didesnis vargas.“

    Naudotis bitcoin dar paprasčiau nei naudotis el.paštu. Jei straipsnio autoriui naudotis el. paštu yra „didelis vargas“, tai čia jau jo problema.

    „Sąskaitos turinys gali būti pavogtas internetinių įsilaužėlių, tad sistema neveikia visiškai tinkamai.“

    Nematau logio loginio ar kitokio ryšio. Norint suprasti šio „argumento“ absurdiškumą, reikėtų įsivaizduoti analogišką sakinį: „Jūsų namuose esantis televizorius gali būti pavogtas įsilaužėlių į butus, tad televizijos sistema neveikia visiškai tinkamai“.

    Linai Mitaiti, kitą kartą galbūt pasidomėkite tuo apie ką rašote, o ne tiesiog pateikite vertimą, pats nesuprasdamas apie ką?