Atgaukite iššvaistytą laiką paskaitų metu
Pripažinkime. Ne kiekviena paskaita reikalauja aukščiausio laipsnio koncentracijos. Kartais dėstytojai murma po nosimi. Kartais jie moko tai, ką puikiai žinote. Kiek procentų kiekybiškai turi būti susikaupęs paskaitų metu? Kai kurios paskaitos reikalauja 90 proc. susikaupimo, kitos – tik 20 proc.
Jeigu paskaitų metu aktyviai nesimokote, švaistote savo laiką. Jei paskaita iš tiesų sunki, atsisėskite pirmoje eilėje ir „siurbkite“ kiekvieną žodį. Jei paskaita nėra jums įdomi, tuomet atsisėskite auditorijos gale ir atlikite kitus darbus, pvz., namų darbus.
[post_blocks]Tai buvo labai veiksmingas vaistas nuo nuobodulio. Jei profesoriaus kalba priversdavo visus miegoti, tuo metu aš rašydavau programavimo kodus. Vėliau juos greitai perrašydavau per kompiuterio terminalą ir taip sutaupydavau daug laiko (daug kas manė, kad greitai galvoju).
Būsite nustebę, kai pamatysite kiek šio metodo taikymas sutaupys jums laiko. Jeigu šiuo metu studijuojate, siūlau pabandyti namų darbus ruošti nuobodžių paskaitų metu. Tuomet suskaičiuokite, kiek valandų sutaupote per vieną savaitę. Patikėkite, būsite maloniai nustebęs.
Negalite būti pilnai susikoncentravęs ir efektyvus visą laiką, tad būtinai darykite pertraukas. Kai reikia pertraukos, padarykite pertrauką. Anksčiau tarp paskaitų aš medituodavau arba trumpam numigdavau. Naudodavau paprastą žadintuvą, kad žinočiau kada keltis ir tęsti darbus.
Šios pertraukėlės labai padėdavo atsigauti fiziškai ir psichologiškai. Dažnai būdavo taip, jog po 20 minučių miego į sekančią paskaitą nueidavau labai energingas ir susikoncentravęs. Taigi, mano diena būdavo panaši į bangavimą – visiška koncentracija ir visiškas atsipalaidavimas.
Išmokite medžiagą iš pirmojo karto
Labai daug laiko mokykloje iššvaisčiau bandydamas iš naujo išmokti tai, ko neišmokau pirmąjį kartą. Jei studentas po paskaitų sako, kad mokosi, tai tikriausiai jis bando išmokti tai, ko neišmoko paskaitų metu. Tai nėra efektyvu ir sueikvoja daug jūsų brangaus laiko.
Programinės įrangos kūrime plačiai žinoma „blakių“ (angl. bugs) sąvoka, t.y. klaidos, kurias būtina ištaisyti vos tik jos pateikiamos. Jeigu lauksite ir „blakę“ ištaisysite projekto pabaigoje, tai jums reikės įdėti 10 kartų daugiau pastangų negu ją taisant pirmą kartą. Nesugebėjimas įsisavinti medžiagos iš pirmojo karto yra labai grėsminga „blakė“. Nesistenkite išmokti naujų žinių, geriau įtvirtinkite senas žinias.
[quote]Programinės įrangos kūrime plačiai žinoma “blakių” (angl. bugs) sąvoka, t.y. klaidos, kurias būtina ištaisyti vos tik jos pateikiamos. Jeigu lauksite ir “blakę” ištaisysite projekto pabaigoje, tai jums reikės įdėti 10 kartų daugiau pastangų negu ją taisant pirmą kartą. Nesugebėjimas įsisavinti medžiagos iš pirmojo karto yra labai grėsminga “blakė”. Nesistenkite išmokti naujų žinių, geriau įtvirtinkite senas žinias.[/quote]Jeigu ko nors nesupratote paskaitų metu, tuomet panaikinkite šią „blakę“ kiek įmanoma greičiau. Neatidėliokite. Nesimokykite nieko naujo „ant viršaus“. Jeigu nesuprantate sąvokos, koncepcijos ar pamokos, tuomet pamirškite viską ir susikoncentruokite ties neišmoktu dalyku. Užduokite klausimus paskaitų metu, paklauskite bendraklasio nuomonės.
Man visada puikiai sekėsi matematikos mokslas, tikriausiai todėl, jog mano mama yra matematikos profesorė koledže. Beje, mano tėtis yra aerodinamikos inžinierius, tad matematika yra mano genuose. Tačiau kelios koncepcijos man pasirodė sudėtingos: vertės ir vektoriai.
Esu didelis vizualaus mokymosi šalininkas, tačiau šias abstrakčias koncepcijas įsivaizduoti man buvo sunku. Daugelis mano bendraklasių taip pat teigė, jog koncepcijos pernelyg sudėtingos. Taigi, aš investavau papildomai laiko, kad galėčiau suprasti šias jas nuo A iki Z. Tai buvo „blakė“, kurią privalėjau ištaisyti kiek įmanoma greičiau. Ištaisiau, išmokau, tuo tarpu kiti studentai ėmė atsilikinėti nuo manęs.
Kalbu apie tuos studentus, kurie ignoravo problemą nuo pat pradžių. Toliau, kursams progresuojant, jiems darėsi vis sunkiau ir sunkiau. Visai kaip taisant programavimo „blakes“, sumaištis dvigubėja kai su ja nesusitvarkoma iki galo. Jeigu jūs nesuprantate kurios nors medžiagos, būtinai ją įsisavinkite. Neikite prie kitos užduoties tol, kol sąžiningai sau nepasakote: „Taip, dabar jau supratau kas tai yra ir kaip tai veikia.. kas toliau?“
Idealiu atveju, jūs neturėtumėte mokytis po paskaitų, bent jau pakartotinai. Peržvelgti tą pačią medžiagą yra naudinga („Kartojimas – mokslų motina“) tam, kad galėtumėte atgaivinti atmintį. Kita vertus, jeigu tai medžiagai, kurią turėjote įsisavinti prieš mėnesį, skiriate daug valandų – tai jau neefektyvumo bruožas.
Egzaminų sesijų metu buvau mažiausiai išsigandęs studentas iš visų. Niekada nesėdėdavau per naktis likus kelioms dienoms iki egzaminų, kadangi visa svarbiausia kursų medžiaga jau būdavo mano galvoje. Egzaminas tebuvo formalumas. Kai tuo tarpu visi kiti „kalė“ žinias, aš žaisdavau kompiuterinius žaidimus. Žinoma, likus kelioms dienoms peržiūrėdavau medžiagą dar kartą, tačiau didžioji darbo dalis jau buvo atlikta.
Kiekvieno semestro metu paklauskite savęs vieno klausimo: „Jeigu egzaminą reikėtų laikyti šiandien, ar jį išlaikyčiau?“ Jeigu atsakymas yra „ne“, tuomet kažką praleidote ir atidėjote kitam kartui. Privalote šias žinias įsisavinti dabar pat. Idealiu atveju ištarti „taip“ turėtumėte nors kartą per savaitę.
[source]Šaltinis: Tinklaraštininko ir verslininko Styvo Pavlinos straipsnis “Dešimt patarimų studentams” (angl. “10 tips for college students”) (2006 m. gegužės 8 d.). Norėdami perskaityti straipsnį originalo anglų kalba, spauskite čia.[/source]
