Mano mama sakydavo: „Iš pradžių daiktai priklauso tau, kol galiausiai pats imi nuo jų priklausyti.“ Žinoma, ji kalbėjo apie psichologinį reiškinį, tačiau frazę galima pritaikyti ir apibūdinant materialius objektus.
Kai jūs ką nors įsigyjate, pirkinį taip pat reikia apsaugoti, išlaikyti, atnaujinti ir pan. Tampate daikto prižiūrėtoju, o priežiūra, žinoma, kainuoja daugiau pinigų:
- Perkant automobilį, jums taip pat reikia jį apdrausti, pilti kurą, valyti;
- Perkant drabužius, jums taip pat reikia reguliariai juos skalbti;
- Galiausiai, šunį reikia valgydinti ir nuvesti į veterinarijos kliniką.
Vadinu tai „išlaidų sniego gniūžtės efektu“. Viena išlaidų eilutė „pagimdo“ naujas išlaidų eilutes. Tikroji tam tikro daikto kaina dažnai yra daug didesnė už pradinę kainą, kurią manome mokantys.
Suprasti šį reiškinį yra labai svarbu verslo vadovams, kurie nuolat investuoja bendrovės pinigus į tam tikras sritis. Nors naujas TV ekranas konferencijų kambaryje atrodo kaip nebrangi investicija, nepamirškite įtraukti instaliavimo, naujų garso kolonėlių ir net mėnesinio kabelinės mokesčio išlaidų.
Šią koncepciją galima pritaikyti beveik bet kurioje bendrovės veiklos srityje. Tai galima taikyti net žmonėms. Pamenu, vienos viešųjų ryšių agentūros vadovas man taikliai pasakė: „Kai darbuotojas gauna vieną litą, darbdavys sumoka du litus.“ Ir čia kalbu ne tik apie mokesčius, bet ir darbuotojų mokymus, darbo įrangą ir kt.
[ipencil]
