Nieko keisto, jog daugelį verslininkų vilioja mintis parengti viešą akcijų pardavimą (angl. initial public offering). Galbūt šis žingsnis pagaliau suteiks galimybę įgyti didžiulį kiekį grynųjų pinigų už sunkų viso gyvenimo darbą, praleistą kuriant darnią organizaciją. O galbūt didžiulis kapitalo kiekis padėtų finansuoti verslo plėtrą.
Tačiau ėjimas į viešąją akcijų biržą (angl. going public) taip pat susijęs su tam tikromis rizikomis. Tarkim, JAV rinkoje būtų galima išvardyti daug korporacijų, kurios tokiomis stambiomis nebūtų tapusios jei ne viešas akcijų pardavimas. Kita vertus, ne mažiau bendrovių žengdamos į akcijų biržą patyrė nesėkmę.
Neabejotinai, egzistuoja pliusai ir minusai, susiję su viešo akcijų pardavimo pasiūlymu. Būtų galima nagrinėti „Apple“, „Google“, „Facebook“ ar kitus pavyzdžius, tačiau laikausi prielaidos, jog straipsnį skaitys Lietuvos auditorija, o tokie pavyzdžiai yra pernelyg tolimi ir mums nepraktiški. Taigi, būsiu konkretus.
Potencialūs ėjimo į biržą privalumai
- Potencialiai didžiulis finansinis atlygis bendrovių savininkams. Sėkmingi „išėjimai“ į viešąją akcijų biržą bendrovės įkūrėjus bei savininkus gali padaryti milijonieriais praktiškai per vieną naktį. Bent jau „popieriuje“.
- Gebėjimas surinkti didžiulį kapitalą verslo plėtrai. Labai panašiai, milijonai litų finansuojant paprastąsias akcijas gali būti pritraukti pernakt – pinigai, kuriais bus finansuojama plėtra, tarkim, naujų produktų kūrimas, žengimas į naujas rinkas, talentingų darbuotojų samdymas, tyrimai ir plėtra.
- Tiesioginis priėjimas prie kapitalo rinkų. Tai leidžia bendrovei pritraukti papildomą kapitalą išleidžiant naują akcijų emisiją. Be to, viešojo kotiravimo akcijų biržoje dėka bendrovė gali laisvai įsigyti kitus verslus, t.y. naudodama savo bendrovės akcijas, o ne grynuosius pinigus.
- Vertingas darbuotojų verbavimo ir išlaikymo įrankis. Akcijų paketai bei obligacijos yra patraukli „morka“, kurios dėka galima patraukti talentingų vadovų dėmesį bei pasiūlyti jiems prisijungti prie naujos komandos.
- Likvidi rinka parduodant savo turimas akcijas. Nelikvidumas yra vienas iš iššūkių, su kuriais susiduria verslo savininkai, kai nori iš jo pasitraukti ar išeiti į pensiją. Tapus akcine bendrove galima gan lengvai parduoti savo turimas akcijas – dalį ar visą paketą.
Potencialūs ėjimo į biržą trūkumai
- Aukšta kaina. Ėjimas į viešąją akcijų biržą yra nepigus būdas pritraukti išorinio kapitalo. Išlaidos apima keletą rūšių, įskaitant ir tai, jog parduotos akcijos yra atitinkamai apmokestinamos. Taip pat atsiranda išlaidos teisiniams dalykams, o galiausiai ir komunikacijai, t.y. juk jums reikia sudaryti gerą įspūdį potencialiems investuotojams apie bendrovę.
- Mažiau kontrolės. Kaip vieša (neprivati) bendrovė, jūs turite daug mažiau laisvės priimti savarankiškus sprendimus ir vesti įmonę savo norima linkme. Vietoj to, turėsite atsakyti į daugybę klausimų, kuriuos gali pateikti naujieji akcininkai, instituciniai investuotojai, valdyba ar žiniasklaida.
- Spaudimas patenkinti investuotojų lūkesčius. Bendrovės akcininkai ir investuotojų bendruomenė ilgainiui norės matyti tam tikrą progresą bei konkretų rezultatą. Ir kaip vieša bendrovė, jūs turėsite reguliariai komunikuoti su šiomis auditorijomis apie viską, kas vyksta bendrovėje (ypač – finansiniais) ir kokie sprendimai joje priimami. Kartais dėl patiriamo sprendimo jums gali tekti priimti klaidingą sprendimą, t.y. aukojant ilgalaikę vertę dėl trumpalaikio rezultato.
Tai, jog ne visoms bendrovėms pavyksta sėkmingai įžengti į viešąją akcijų biržą įrodo „Facebook“ pavyzdys. Praeitų metų gegužės 18-ąją dieną ši internetinė bendrovė „išeidinėjo“ į akcijų biržą, kur pirmąją dieną vienos akcijos vertė pakilo nuo 38 dolerių iki 45 dolerių. Tuo metu bendrovės rinkos kapitalizacijos vertė siekė net 104 mlrd. dolerių. Tiesa, jau po trijų mėnesių, t.y. tų pačių metų rugpjūčio pabaigoje, akcijos kaina nukrito iki 18 dolerių, t.y. daugiau nei dvigubai.