Brandos stadija
Nors brandos stadija yra aukščiausiame taške, tačiau vertingiausia yra ankstesnė, žydėjimo stadija, t.y. kai įmonė dirba energingai ir nepaliaujamai plečiasi.
Bendrovės, esančios brandos stadijoje, praranda „gyvybingumą“ ir ima „senėti“. Senėjimo simptomus sunku suprasti, nes finansiniai srautai paprastai būna dideli ir teigiami.
Kai žmonės ima senti, šių pokyčių dar negalima pastebėti jų veide ar veiksmuose. Senėjimas prasideda jų smegenyse – keičiasi jų požiūris, tikslai, pasaulėžiūra. Lygiai tas pats galioja ir bendrovėms. Tik keičiasi ne pačios organizacijos, o jos vadovų tikslai.
[post_blocks]Bendrovė šioje stadijoje yra nepaprastai stipri, tačiau nebe tokia lanksti, kokia būdavo anksčiau. Ji nuolat praranda geras galimybes rinkoje, kuriomis pasinaudoja mažos ir lanksčios bendrovės. Įmonės moto: „Jei nelūžo – netaisyk“.
Kompanija praranda kūrybingumo, inovatyvumo ir noro keistis dvasią. Įsivyrauja konservatyvumas. Kartais žybteli kažkokia iniciatyva, tačiau neretai ji yra tuoj pat nugesinama užkietėjusių įmonėje dirbančių „vadybininkų“.
Aristokratijos stadija
Šiame etape lankstumas dar labiau sumažėja. Kadangi tai atima galimybes ilgalaikėje perspektyvoje, įmonė susikoncentruoja į trumpalaikį pelną. Didžiąją dalimi, tikslai tampa finansiniai ir visomis įmanomomis priemonėmis stengiamasi sumažinti riziką.
Aristokratų organizacijose svarbiau ne tai, ką darbuotojai daro, o kaip jie elgiasi. Darbas pagal sistemos „taisykles“, esamos padėties išlaikymas ir bangų nekėlimas yra priimtini ir pageidaujami dalykai. Lyderio savybės tampa ne tiek svarbios, kaip administratoriaus.
Šioje įmonėse svarbu tai, kaip darbuotojai rengiasi, kur jie susitinka, kokiose patalpose dirba, kaip jei kalba vienas su kitu, kaip sprendžia problemas ir kaip priima sprendimus.
Paprastai finansiniai srautai šios stadijos įmonėse yra labai teigiami, tačiau augimo tikimybė nepaprastai sumažėjusi. Vadovai rodo mažą suinteresuotumą naujų rinkų užkariavimui, naujų technologijų diegimui. Pokyčių faktiškai nebūta.
[quote align=“right“]Aristokratų organizacijose svarbiau ne tai, ką darbuotojai daro, o kaip jie elgiasi. Darbas pagal sistemos „taisykles“, esamos padėties išlaikymas ir bangų nekėlimas yra priimtini ir pageidaujami dalykai. Lyderio savybės tampa ne tiek svarbios, kaip administratoriaus.[/quote]Kompanijos produktų linija yra sena, atnaujinama retai, tačiau vis dar paklausi. Produktus pažįsta klientai, pardavėjai ir patys kompanijų vadovai. Tačiau uždaryti tokią kompaniją būtų beprasmiška, nes ji vis dar pelninga. Vyksta „derliaus nuėmimas“.
Valdyba organizuoja susirinkimus ir bando išsikapstyti iš šios situacijos, tačiau dažniausiai niekas neįvyksta, pokyčiai neinicijuojami. Visi kažko laukia, bet patys nesiima, nes tai gali būti traktuojama kaip „bangų kėlimas“. Šie žmonės gali būti įtraukti į bereikalingą konfliktų liūną, kas jiems tikrai nėra naudinga. Taigi, niekas nevyksta.
Galiausiai ateina diena, kai produktai tampa vis mažiau paklausūs. Ši naujiena pasklinda po žiniasklaidą, krenta akcijų kainos kursas, partneriai ima jumis nebepasitikėti. Prasideda kova už išlikimą.
