Įmonės valdymas

Verslo gyvavimo ciklas

Dešimt gyvenimo stadijų, kuriuos patiria kiekvienas verslas

Ankstyvosios biurokratijos stadija

Jeigu patekote į šią stadiją – turite rimtų problemų.

Visų pirma todėl, kad niekas nevyksta. Baigėsi „seni geri laikai“ ir vietoj to, kad išspręstumėte esamas problemas, visi tik ims rodyti pirštus į vieną ar kitą žmogų, atvedusį kompaniją į šią situaciją.

Vėliau pradedami atleidinėti kūrybingi, kažką galintys pakeisti darbuotojai. Iš pradžių rinkodaros vadovai, kaltinami, kad nepakankamai išreklamuoja produktų, vėliau strategai, kaltinami, kad pasirinko ne tą plėtros kryptį.

[post_blocks]

Vis dažniau bendrovėje „apsilanko“ blogos, o ne geros naujienos. Kartais situaciją bandoma ištaisyti pakeičiant vadovus, tačiau dažnai nauji vadovai kompaniją nuveda į dar blogesnę padėtį, nes tiesiog nespėja nieko padaryti, o ir komandos pasitikėjimui įgauti reikia taip brangaus laiko, kurio nėra.

Kartais geriausia išeitis šioje situacijoje yra tiesiog parduoti verslą. Geriau parduoti pigiai, nei žiūrėti kaip kompaniją kiekvieną naują ketvirtį generuoja vis didesnius nuostolius.

Vėlyvosios biurokratijos stadija

Nors bendrovė jau turėtų būti negyva, ją bandoma gaivinti dirbtinai, t.y. gavus naujų finansavimo injekcijų iš išorės. Bandoma prikelti bendrovę dar kartą.

Šioje stadijoje bendrovė nebesugeba aprūpinti save ištekliais (tiek finansiniais, tiek žmogiškaisiais, tiek kitais), kad galėtų išgyventi ir klestėti vėl. Todėl ir reikalingos investicijos iš išorės.

Štai kuom pasižymi vėlyvosios biurokratijos bendrovės: daugybė taisyklių, politikų; vadovai praranda kontrolę; visuotinis nelankstumas ir, savaime aišku, biurokratija.

Žmonės organizacijoje dirba dėl darbo. Žmonės žino taisykles, tačiau nežino, kodėl jos būtent tokios. Jei jų paklaustumėte, kodėl jie atlieka šias pasenusias ir nebeefektyvias funkcijas, jie parodytų pirštu į bendrovės politiką ir pasakytų: „Tokia mūsų politika“.

[quote align=“right“]Bendrovę mirtis ištinka tuomet, kai niekas nebėra suinteresuotas jos atgaivinimu.[/quote]

Tokiose bendrovėse daug šnekų, daug susirinkimų, daug formalumų, daug naujų planų, tačiau labai mažai konkrečių veiksmų ir pokyčių. Kiekvienas departamentas atsako už savo funkciją, tačiau neatsako už bendras užduotis, kai dirbama su kitu departamentu. Tarytum, darbuotojai turėtų savo „teritoriją“, kurią aršiai gina.

Partneriai taip pat nebenori dirbti su šiomis įmonėmis, kadangi viskas vyksta per lėtai – prarandamas brangus laikas ir galimybės. Versle greitis yra didžiulė vertybė, kuria vėlyvosios biurokratijos bendrovės nepasižymi.

Mirties stadija

Šis etapas yra galutinis taškas, o ne procesas. Mirtis ištinka tuomet, kai niekas nebėra suinteresuotas atgaivinti įmonę.

Dažnai bendrovės įkūrėjų net nebėra. Dažnai toks likimas ištinka valstybių įmonių, kurie faktiškai įkūrėjo ir „dvasinio tėvo“ niekada ir neturėjo. Tuomet sena ir neefektyvi valstybinė įmonė yra privatizuojama ir atiduodama tiems, kurie gali atgaivinti šią įmonę.

[source]Šaltinis: Tarptautinės konsultacijų įmonės „Adizes Institute“ publikacija „Bendrovės gyvenimo ciklų aprašymas“ (angl. „Understanding the Corporate Lifecycle“). Originalią publikaciją galite perskaityti oficialioje konsultacijų įmonės svetainėje.[/source]

Apie autorių

Aleksandras Pometko