Žydėjimo stadija
Kai bendrovė sukuria deramą infrastruktūrą, gebančią palaikyti esamą tvarką, o taip pat išlaiko verslumo dvasią, skatinančią augti, ji įžengia į žydėjimo stadiją.
Šioje stadijoje pasiekiamas balansas tarp kontrolės ir lankstumo. Ši stadija nėra taškas, o labiau vyksmas, kuris apima augimą ir „senėjimą“ (angl. aging).
Paprastai bendrovės pasiekusios žydėjimą žino savo misiją, viziją ir „eina savo keliu“. Taip pat darbuotojai žino ne savo „teritoriją“, į kurią eiti draudžiam, galbūt todėl, kad ją užėmė partneriai ar tiekėjai, o konkuruoti su jais neverta.
[post_blocks]Bendrovė turi trumpalaikius tikslus, kaip padidinti pelną ir skatinti pardavimus. Tačiau tuo pačiu įmonė neapleidžia ilgalaikių tikslų ir kuria vartotojams vertę. Įmonė turi lojalių vartotojų ir tiekia jiems paslaugas pastoviai ir patikimai.
Organizacijos struktūra yra aiški, o darbuotojai žino, už ką jie atsako. Visi suvokia kompanijos bendrą strategiją ir tikslus, kiekvienas darbuotojas gauna tiek, kiek nusipelno (fiksuotas atlyginimas, premijos ir pan.).
Paprastai bendrovė darbuotojams garantuoja stabilią darbo vietą, jei šie nedaro klaidų.
Žydėjimo stadijos problemos
Pagrindinė problema yra kontrolės ir lankstumo balanso išlaikymas. Kai įmonei pradeda vadovauti administratoriai ir technokratai, įmonei trūksta lankstumo ir iniciatyvos. Kai įmonei pradeda vadovauti vizionieriai, įmonei trūksta to labai reikiamo stabilumo.
Kita problema – pasitenkinimas esama padėtimi. Žydėjimo stadija iš kitų skiriasi tuo, jog ji yra tarpinė stadija, kuris nuves atgal į paauglystės stadiją, arba brandą. Juk pats žodis „žydėjimas“ yra ne daiktavardis, o veiksmažodis, žymintis procesą, vyksmą. Kaip teigė vienas vadybos teoretikas: „Didžiausia žydėjimo stadijos problema yra pasilikimas joje.“
[quote align=“right“]Pagrindinė problema yra kontrolės ir lankstumo balanso išlaikymas. Kai įmonei pradeda vadovauti administratoriai ir technokratai, įmonei trūksta lankstumo ir iniciatyvos. Kai įmonei pradeda vadovauti vizionieriai, įmonei trūksta to labai reikiamo stabilumo.[/quote]Bendrovė negali atsipalaiduoti pasiekusi šią stadiją. Gražiai yra išsireiškęs vienas garsiausių pasaulio pianistų, Vladimiras Horovizas: „Kai negroju pianinu vieną dieną, pastebiu skirtumą savo grojime. Kai negroju savaitę, skirtumą pastebi mano žmona. Kai negroju mėnesį, skirtumą pastebi mano auditorija“.
Kaip pereiti į kitą stadiją?
Svarbiausia šioje stadijoje inicijuoti pokyčius, naujas iniciatyvas, naujus plėtros planus, kad nepatektume į status que spąstus. Netgi naujo produkto išleidimas kartais laikomas ta pačia funkcija, jei bendrovė daug naujų produktų išleisdavo ir anksčiau. Reikia ne tik pokyčių, bet ir patys pokyčiai turi būti kitokie.
Blogiausia, kad šios problemos egzistavimą pajusti iš karto neįmanoma. Jis atsispindi ilgalaikėje perspektyvoje, kai ima mažėti pelningumas. O tuomet pataisyti padėtį nepaprastai sunku. Kartais bendrovių vadovai pasiduoda ir „parsiduoda“ pranašesniems konkurentams.
