Jau daugelį metų mane stebina, kad samdomo darbuotojo ir savininko mąstysena skiriasi. Per 30 metų, kuriuos esu versle, man teko būti mokiniu, darbuotoju, darbdaviu, vadovu ir tarybos nariu. Taip pat verslininku, partneriu ir organizacijos savininku. yrinėdamas atkakliai ieškojau kriterijaus, nulemiančio, kad žmogus tampa samdomu darbuotoju, darbdaviu, vadovu ar net tikru lyderiu.
Norėjau išsiaiškinti, kodėl kai kurie žmonės nori pasiekti ir dirbti daugiau bei ieškoti naujovių labiau negu jų kolegos, giminaičiai ar partneriai. Esu tvirtai įsitikinęs, šį svarbų savininkiškumo jausmą galima įskiepyti aiškinant, ugdant ir formuojant verslius būdo bruožus, nes būtent jie sudaro tikrojo lyderiavimo pagrindą.
Dauguma samdomo darbuotojo mentalitetą turinčių žmonių, siekdami tapto profesionaliais lyderiais, renkasi tradicinį kelią, vedantį iš aukštosios mokyklos suolo į profesionalaus vadovo kėdę. Deja, einant šiuo keliu dažnai nunyksta bet kokia verslumo dvasia. Alternatyvus kelias reikalauja daugiau ryžto. Tačiau reikėtų pradėti nuo svarbių sąvokų tikslaus apibrėžimo.
Verslininkas (angl. entrepreneur)
Žodis yra kilęs iš prancūzų kalbos ir išvertus pažodžiui reiškia „užsiimantis tarpininkavimu“. Turbūt ankstyviausias tarpininko, arba rizikuojančio ir pradedančo naują veiklą žmogaus, pavyzdys buvo Markas Polas. Jis sudarė sutartį su Europos pirkliais dėl jų prekių pardavimo Rytuose. Jis ieškojo galimybės ir ja pasinaudojo visų jį rėmusių asmenų labui. Jo milžiniška asmeninė energijos, laiko ir rizikos investicija buvo pelninga ir sukūrė pirmąjį pasaulinį ryšio tiltą.
Klodamas po arklių balnais mėsą, kad ši smulkiai susitrintų ir tiktų įdėti tarp duonos riekių, Polas net neįtarė, kad atlieka svarbų vaidmenį kuriant mėsainį. Taigi iš viso, kas aprašyta, aiškėja, kad jis buvo energingas, į klientą atsižvelgiantis novatorius, nuolat stebintis ateities tendencijas. Taigi, galėtume apibrėžti taip:
Verslininkas – tai kūrybingas novatorius, kuris, veikdamas savo paties iniciatyva, ieško galimybių, kiek galima jas išnaudoja, prisiima būtiną riziką ir energingai siekia prasmingo rezultato. Svarbu tuojat pat išsiaiškinti žodį „prasmingas“, nes pinigai nėra svarbiausias verslininko tikslas. Jį veikti skatina aistra, kuria jis tiki.
Verslumas (angl. entrepreneurship)
Ši sąvoka apima daugiau nei vieną asmenį. Ji apima visą savo noru veiklos procese dalyvaujančią komandą, kuri rizikuoja, kuria, skatina, įgyvendina ir iki galo įvykdo novatoriškas idėjas bei sukuria apčiuopiamą vertę. Organizacijos verslumas – tai toks požiūris į vadovavimą, kai siekiama iki galo išnaudoti galimybe, gauti naudos nesitenkinant esamais modeliais, struktūromis ir ištekliais.
Suprantant verslumą kaip grupės veiklą, jokiu būdu neturi būti nuvertinamas esamas kiekvieno asmens verslumas. Norint įveikti tokias kliūtis, būtina pakoreguoti įprastas organizacijų struktūras. Organizacijos sėkmę lemia visų jos komandos narių verslumas. Versliai pakeitus aplinkybes, bendrovės problema gali virsti jos pranašumu. Kai komanda dirba išvien, gerokai padidėja tikimybė pastebėti „tinkamą“ galimybę ir ja pasinaudoti. Tad, imkite kurti komandos branduolį.
Versli organizacija (angl. entrepreneursip organization)
Verslios organizacijos skatina verslią veiklą atitinkamai derindamos struktūrą, vadovavimą bei gamybą tam, kad įgytų reikalingą lankstumą, greitį, kūrybingumą ir pelningai panaudotų visas galimybes. Taip veikdamos, jos sugeba suformuoti verslią kultūrą, įgalinančią pažaboti netikrumą ir gauti naudos iš rizikingų iniciatyvų.
Sėkmingai besivystančiose verslo srityse šios organizacijos yra agresyvios konkurentės, jos aktyviai reiškiasi kuriant naujus produktus bei plečiant ryšius rinkoje ir toks jų elgesys užtikrina nemenką pelną bei turimiems ištekliams neproporcingai didelę naudą. Sustabarėjusią biurokratinę organizaciją paversti verslia – tas pats, kas naftą gabenantį tanklaivį paversti prestižinio apdovanojimo verta jachta. Norint įvykdyti tokią užduotį reikia ir energijos, ir drąsos.
Verslus lyderiavimas (angl. entrepreneurship leadership)
Tai yra skatinimas mąstyti, elgtis ir v eikti versliai, siekiant aiškiai suvokto organizacijos tikslo bei didinant visų jos dalininkų (ar rėmėjų) naudą. Verslaus vadovavimo pavyzdžiai:
- Jackas Welchas („General Electric“)
- Michaelis Dellas („Dell“)
- Konosuke Matsushita („Matsushita Electric“)
- Richardas Bransonas („Virgin“)
- Masaru Ibuka („Sony“)
Žinoma, verslios organizacijos atkūrimas – ne vieno asmens darbas. Jei būtų kitaip, visos šios organizacijos būtų nustojusios veikti po to, kai iš jų pasitraukė jų lyderiai. Kurti verslią organizaciją – vadinasi, stiprinti svarbiausius veiksnius, skatinančius „brangiausio organizacijos turto“, t.y. darbuotojų, potencialias galimybes.
