Asmeninis tobulėjimas

Turtingojo Tėčio pamokėlės (I dalis)

flickr.com
Roberto Kijosakio patarimai būsimiems verslininkams

Nueinanti pasaulinė krizė tik įrodė, kad žmonės nieko niekada neišmoksta. Kuo blogiau sukasi finansų rinkų smagračiai, tuo daugiau šūksnių apie visaapimančius paradigmų pokyčius , „tektoninius“ lūžius ir kitokius ekonominio gyvenimo pagrindų kitimo pažadus, bet…

Pakanka vos vieno kito dešimties procentų dydžio svaigaus šuolio akcijų rinkose, ir – voilà! – į areną grįžta senas geras „pinigai daro pinigus“ principas. Baimę dėl to, kad gal jau rytoj nebeturėsi ko valgyti, keičia godumas: „O kur man investuoti tą biržoje išloštą tūkstantėlį?“

[post_blocks]

Nepaisant ekonominių pakilimų ir nuosmukių, vienas dalykas nesikeičia jau daugelį metų – Robertas Kijosakis, labiau žinomas kaip „Turtingasis Tėtis“, yra tikriausiai įtaigiausias būsimų milijonierių – jūsų vaikų – mokytojas.

Gal Kijosakio patarimai ir toliau gali būti pavyzdys, nuo ko pradėti mokyti savo vaikus finansinio išsilavinimo. O gal atvirkščiai – tai, ką perskaitysite, privers susimąstyti ir ieškoti įkvėpimo kitur? Pasirinkimas jūsų.

Vieno nepaneigsi: tai, ką dėsto Kijosakis, turi aiškiai suvokti visi – ir verslo savininkai, ir eiliniai tarnautojai bei darbininkai. Finansų pradžiamokslis, kokį jį pateikia Kijosakis turėtų būti kiekvieno sąmoningo visuomenės dalyvio išmokstamas dar paauglystėje.

Roberto Kijosakio istorija

Aš turėjau du tėčius: vienas buvo turtingas, kitas – vargšas. Pastarasis buvo labai išprusęs ir intelektualus, turėjo filosofijos mokslų daktaro laipsnį ir, greičiau nei per dvejus metus baigęs ketverių metų magistrantūros kursą, dar studijavo Stenfordo, Čikagos bei Šiaurės Vakarų universitetuose, gaudamas visą stipendiją. Pirmasis tėtis taip niekada ir nebaigė aštuonių klasių.

Abu vyrai sunkiai dirbo visą savo gyvenimą, tad jų karjeros buvo sėkmingos. Tačiau vienas nuolat susidurdavo su finansiniais sunkumais, o kitas tapo vienu turtingiausiu žmonių Havajuose. Kodėl du įtakingi ir patrauklūs žmonės pasiekė skirtingų rezultatų?

Todėl, kad abu jie buvo skirtingo požiūrio į pinigus. Kai vienas sakydavo „meilė pinigams yra visų blogybių šaknis“, kitas tvirtino, jog „pinigų trūkumas yra visų blogybių priežastis“. Vargšas tėtis nuolat kartodavo „man tai per brangu“, o turtingasis griežtai uždraudė vartoti tokius žodžius ir primygtinai reikalavo kelti klausimą „kaip galėčiau tai įsigyti?“

Vieno tėčio žodžiai buvo teiginys, kito – klausimas. Vienas konstatuodavo, kitas priversdavo mąstyti. Tėtis, kuris vėliau tapo labai turtingas, paaiškino, kad nuolat kartodamas „tai man per brangu“ leidi smegenims aptingti, o savęs klausdamas „kaip galėčiau tai įsigyti?“ verti smegenis dirbti.

[quote]Devynerių apsisprendžiau iš turtingojo tėčio mokytis finansų meno, taigi atmečiau neturtingo tėčio su visais jo universitetiniais laipsniais ir diplomais požiūrį. [/quote]

Jis neskatino manęs įsigyti visko, ko noriu. Svarbiausia jam buvo treniruoti smegenis – galingiausią kompiuterį pasaulyje. Jis tikėjo, kad žodžiai „man per brangu“ buvo proto tinginystės ženklas.

Devynerių apsisprendžiau iš turtingojo tėčio mokytis finansų meno, taigi atmečiau neturtingo tėčio su visais jo universitetiniais laipsniais ir diplomais požiūrį. Pradėjau mokytis „pinigų darymo“ meno.

Pamoka nr. 1 – turtingieji nedirba dėl pinigų, pinigai dirba jiems

Vieną dieną aš ir mano geriausias draugas Maikas nusprendėme būti turtingais, tad vienas kitam paspaudę rankomis tapome pirmaisiais „verslo partneriais“. Mums tuomet buvo devyneri, tad valandų valandas galvodavome, kaip prasimanyti pinigų ir svajodavome, jog vieną dieną būsime turtingi ir „kieti“.

Kartą mano vargšas tėtis visai atsitiktinai užsiminė, jog padėti įminti turtingo gyvenimo „paslaptis“ gali Maiko tėvas, statantis didžiulę verslo imperiją.

Mano, Maiko ir jo tėvo, kurį ir vadinu Turtinguoju Tėčiu susitikimas įvyko vieną šeštadienio rytą. „Ar pasirengę, berniukai?“ – traukdamas kėdę arčiau mūsų paklausė Maiko tėtis. Kol jis prisitraukė kėdę, stovėjusią prie sienos, mes pritariamai linksėjome.

„Maikas man sakė, kad norite išmokti uždirbti daug pinigų. Ar tiesa, Robertai?“ – paklausė Turtingasis Tėtis. Greitai ir truputi baugiai linktelėjau galvą. „Gerai, mano pasiūlymas toks. Jus mokysiu ne mokyklos klasėje. Jūs man dirbsite, o aš jus mokysiu. Jei nedirbsite, jokių mokslų nebus, nes tik dirbdami galėsite greičiau suvokti pamokas. Galite sutikti arba ne“. Abu su Maiku pritariamai linktelėjome ir pasakėme „sutinku“.

„Gerai“ – tęsė Maiko tėtis. „Po dešimties minučių ateis ponia Martin. Kai sutvarkysiu visus reikalus, galėsite su ja važiuoti į savitarnos parduotuvę ir pradėti dirbti. Mokėsiu jums po dešimt centų per valandą. Dirbsite kiekvieną šeštadienį po tris valandas“.

Darbas prasidėjo. Jis buvo nuobodus – valyti dulkes nuo prekių. Net šeštojo dešimtmečio viduryje trisdešimt centrų neatrodė labai daug. Už gautus pinigus nusipirkdavau tris komiksų knygeles ir traukdavau namo.

Žymos