Finansai

Tikroji kyšininkavimo kaina

Kyšininkavimo reiškinys labai paplitęs verslo pasaulyje ir dažnai.. deja, naudingas į šį reiškinį įsitraukusioms įmonėms. Tačiau yra ir neigiama pusė, kuri mažiau susijusi su teisinėmis problemomis.

Tiesa, jog kyšininkavimas yra labai paplitęs reiškinys verslo pasaulyje – jis tapo Darvinistiniu verslo įrankiu. 2013-iųjų liepą publikuota „Transparency International“ ataskaita parodė, jog vienas iš keturių žmonių sumokėjo kyšį per pastaruosius metus. Tyrime dalyvavo 114 tūkst. žmonių iš 107 pasaulio šalių. Pasaulio bankas skaičiuoja, jog kiekvienais metais duodama kyšių už 1 trln. JAV dolerių.

Globalizacijos amžiuje labai lengva pastebėti, kaip kyšio davimas suteikia konkurencinių pranašumų. Harvardo verslo mokyklos profesorių Paulo Healy ir Georgeo Serafeim tyrimas parodė, jog įmonės, turinčios antikorupcijos politiką bei skatinančios jos laikytis, auga lėčiau nei tos įmonės, kurios toleruoja kyšininkavimą – ypač kalbant apie tuos regionus, kuriuose kyšio davimas yra norma.

„Mes gana aiškiai suvokiame kyšininkavimo naudą – taip įeiti į rinką jos naujokams tampa kur kas lengviau“, – sako apskaitos ir vadybos asocijuotasis profesorius, Georgeas Serafeimas. „Tačiau mes vis dar turime ribotą suvokimą apie žalą, kurią patiriame toleruodami kyšininkavimą“, – priduria jis.

Būtent todėl Serafeimas neseniai nusprendė išanalizuoti neigiamą kyšininkavimo įtaką verslui. Gauti rezultatai jį nustebino. Pasirodo, jog didžiausios problemos su korporacine korupcija kyla ne su įmonės reputacija ar teisiniais dalykais. Vietoj to, didžiausia kyšininkavimo žala susijusi su darbuotojų moralės nuosmukiu.

Anoniminė „PricewaterhouseCoopers“ apklausa 

Serafeimas siekė nustatyti, kaip kyšininkavimo reiškinys paveikia įmones keturiose dimensijose: jos išoriniai verslo ryšiai, jos sąryšis su teisinėmis institucijomis, jos vieša reputacija ir darbuotojų moralė (kiekvienas iš šių veiksnių pasirodė esantis labai svarbus tame, kaip įmonė geba konkuruoti rinkoje).

Profesorius iškėlė hipotezę, jog įmonės patiriama žala priklausys nuo trijų faktorių: kas inicijavo kyšininkavimą, kaip šis reiškinys buvo aptiktas ir kaip įmonė sureagavo į neteisėtą sandorį po to, kai šis reiškinys buvo atskleistas.

Norėdamas patikrinti savo hipotezes, Serafeimas įvertino bendrovės „PricewaterhouseCoopers“ duomenis, kuriuos tarptautinė konsultavimo įmonė surinko iš bendrovių, susidūrusių su kyšininkavimo atvejais. Įmonė kasmet apklausia tūkstančius savo klientų. Serafeimas koncentravosi ties atsakymais, pateiktais tarp 2009-ųjų ir 2011-ųjų metų. Apklausa, žinoma, buvo anoniminė.

Daugelio apklausos dalyvių įmonės yra įsikūrusios šalyse, kuriose kyšio davimas yra laikomas norma, antai Rusija, Ukraina bei Pietų Afrika. Tačiau apklausoje taip pat dalyvavo įmonės, kurios įsikūrusios Australijoje, Jungtinėje Karalystėje bei Jungtinėse Valstijose, t.y. šalyse, kur kyšininkavimo reiškinys yra mažesnis.

„Kyšininkavimas yra globalus fenomenas, tad žmonės įsitraukia į šią elgseną iš viso pasaulio. Yra skirtingas kyšininkavimo lygis, tačiau kiekviename pasaulio krašte galima rasti kyšininkavimo apraiškų. Manymas, jog kyšininkavimas ekonomiškai išsivysčiusiose valstybėse neegzistuoja yra mitas“, – teigia jis.

Apklausa buvo sudaryta iš dviejų dalių: išankstinių hipotezių bei klausimų po užfiksuotų kyšininkavimo atvejų. Jų buvo klausiama, kaip šis reiškinys paveikė įmonės rezultatyvumą. Apžvelgtos tiek teigiamos, tiek neigiamos pusės.

Hipotezės prasilenkė su realybe

Tyrimo rezultatai parodė, jog spekuliacijos prasilenkė su realybe. Respondentai spėjo, jog jų įmonės reputacija patirs didžiausią neigiamą įtaką, po jos seks verslo ryšiai, darbuotojų moralė ir teisinės problemos. Tačiau respondentai, kurie iš tikrųjų susidūrė su kyšininkavimo atvejais vėliau teigė, kad darbuotojų moralė buvo labiausiai paveiktas veiksnys iš visų keturių išvardytų.

Tai yra labai svarbu, kadangi tyrimai rodo, jog darbuotojų moralė yra tiesiogiai susijusi su įmonės rezultatyvumu, įskaitant akcijų kaina biržoje. Tarkim, konsultacijų įmonė „Sirota“ apklausė 13,6 mln. darbuotojų iš 840 bendrovių apie darbovietės moralę. Paaiškėjo, jog aukštą moralę turinčios bendrovės yra 11 proc. pelningės už žemą moralę turinčias įmones (15,1 proc. prieš 4,1 proc.).

Serafeimo tyrimas taip pat parodė, jog kyšininkavimas gali paveikti bendrovę net ir tuomet, kai niekas organizacijos išorėje apie tokius atvejus nežino. Darbuotojai pažįsta vieni kitus ir kalbasi. „Informacija išlaikyti žmonių grupės viduje yra labai sunku. Vadovai turėtų suprasti, jog kyšininkavimas nėra „vienkartinė“ žala, o taip manantys nesugeba įžvelgti didžiulės puzlės dalies“, – teigia profesorius.

[quote]Anot tyrimų rezultatų, kai kyšininkavimo atvejis būdavo nustatomas “valdžioje”, t.y. jį atlikdavo vienas iš valdybos narių ar net jos pirmininkas, neigiamos įtakos tikimybė išauga 64,9 proc., lyginant su tais atvejais, kai kyšį paimdavo ne vadovų komandos narys. “Įmonės valdyba yra įmonės ambasadoriai, kurių veiksmai komunikuoja įmonės vertybes”, – teigia Serafeimas. Taigi, kyšininkavimas valdžioje siunčia stiprią neigiamą žinutę visai organizacijai.[/quote]

Kaip Georgeas Serafeimas ir spėjo, kyšininkavimo įtakos visiems keturiems faktoriams dydis priklausė nuo to, kas inicijavo kyšį, kas jį identifikavo ir to, kaip bendrovė elgėsi po to, t.y. identifikavus kyšininkavimo atvejį.

Anot tyrimų rezultatų, kai kyšininkavimo atvejis būdavo nustatomas „valdžioje“, t.y. jį atlikdavo vienas iš valdybos narių ar net jos pirmininkas, neigiamos įtakos tikimybė išauga 64,9 proc., lyginant su tais atvejais, kai kyšį paimdavo ne vadovų komandos narys. „Įmonės valdyba yra įmonės ambasadoriai, kurių veiksmai komunikuoja įmonės vertybes“, – teigia Serafeimas. Taigi, kyšininkavimas valdžioje siunčia stiprią neigiamą žinutę visai organizacijai.

Tyrimas atskleidė dar vieną įdomų dalyką. Netgi kai kyšininkavimo atvejis buvo nustatytas ne pačioje bendrovėje, tačiau, tarkim, tarp partnerių ar tiekėjų, organizacija vis tiek patirdavo nedidelę neigiamą įtaką. „Idėja, jog tai, kas vyksta organizacijos išorėje nepaveiks pačios organizacijos, nėra tiesa. Jeigu jūsų vartotojai ar tiekėjai įsitraukia į kyšininkavimo elgseną, tai ir jūsų organizacijai turės neigiamą poveikį“, – sako Serafeimas.

Vienas dalykas, kuris, pasirodo, nėra itin svarbus – kyšio dydis. Apklausoje dalyvavę 35 proc. nurodė, jog tarp 500 tūkst. dolerių kyšio atvejis turi tokią pačią žalą kaip ir 100 tūkst. dolerių kyšis. „Dydis nėra svarbu, kai kalbame apie kyšininkavimo reiškinį. Smulkus ar stambus, kyšininkavimas suteikia neigiamą įtaką bendrovei ilgalaikėje perspektyvoje“, – paskutine įžvalga dalijasi Serafeimas.

Apie autorių

Carmen Nobel

Autorė yra Harvardo verslo mokyklos leidinio vyriausioji redaktorė. Baigė Medilio žurnalistikos mokyklą ir ilgą laiką dirbo finansų žiniasklaidos bendrovės "TheStreet.com" žurnaliste, Bostone.