Jis pirmasis pasauliui pristatė asmeninį kompiuterį. Jis sukūrė geriausią muzikinį grotuvą pasaulyje, geriausią mobilųjį telefoną pasaulyje, o taip pat ir geriausią planšetę pasaulyje.
Aš kalbu apie Styvą Džobsą. Kone kiekvienas verslo žurnalas rašo apie Styvo laimėjimus, bet kur kas rečiau yra kalbama apie jo gyvenimą iki „Apple“.
Šiame straipsnyje aprašysiu tikrąjį Styvą (be charizmos, be prabangos ir su nedidele smarve, sklindančia iš jo).
[post_blocks]Maištaujantis mokykloje
Apie Styvo tėvus daug informacijos nėra. Manoma, jog tėtis buvo matematikos ar politikos mokslų profesorius, bet tai niekada nebuvo patvirtinta. Mama – bedarbė.
Tuo metu JAV buvo prastoje ekonominėje padėtyje. Jaunoms mamoms išlaikyti vaikus buvo labai sunku, todėl Styvas gyveno vaikų prieglaudoje. Jo sesuo Mona Simpson (dabar garsi rašytoja) buvo įvaikinta po trijų metų, bet apie tai Styvas sužinojo tik po maždaug 20 metų.
Šiek tiek ūgtelėjus, vaikino charakteryje ėmė ryškėti charizma: „Aš nuobodžiavau mokykloje, maištavau, net mokytojus terorizavau“, – jo žodžiai iš vieno interviu. Po keturių klasių, Styvas ir jį priglaudę tėvai išsikraustė į Los Altos miestelį.
Pažintis su Woz‘u
Netoli šio miestelio buvo įsikūrusi technologijų lyderė HP, kuri suvaidino svarbiausią vaidmenį Styvo gyvenime. Jis pradėjo domėtis elektronika ir susipažino su inžinieriu Billu Fernandezu. Elektronika tapo hobiu nr. 1. Bilas kūrė bendrą projektą su Steve Wozniaku (arba tiesiog Woz’u), kurio pavadinimas – „Flair Pen & Cream Soda Computer“.
Šešiolikmetis Styvas su būsimu verslo partneriu Woz’u susipažino, kai pastarasis pasiskelbė apie kuriamą projektą radijuje. Tuo metu Woz’as buvo pagarsėjęs kaip phonephreak’eris (pirmoji hakerių karta, kurie laužydavo telefono tinklus).
[quote align=“right“]Vienu metu jis nežinojo ką nori veikti gyvenime, neturėjo nuosavo būsto (miegojo pas draugus ant grindų), rinkdavo „Coke“ buteliukus (už kiekvieną gaudamas vos po 5 ct.).[/quote]Woz’as rado būda, kaip nemokamai kalbėti su visu pasauliu, naudojantis AT&T telefono linija ir sukūrė spec. įrenginį „Bluebox“. Styvas buvo pritrenktas įrenginio galimybėmis ir įtikino Woz‘ą užsiimti prekyba.
Nežinojo, ką nori veikti gyvenime
Tuo metu Styvas pradėjo studijuoti ir… po pirmojo semestro metė studijas. Nors tuo metu jis nežinojo ką nori veikti gyvenime, neturėjo nuosavo būsto (miegojo pas draugus ant grindų), rinkdavo „Coke“ buteliukus (už kiekvieną gaudamas vos po 5 ct.), jis po 32 metų Stenforde sakė, jog tai buvo geriausias sprendimas kokį yra padaręs per visą savo gyvenimą.
Taip dar kelis metus Styvas slampinėjo aplink koledžo miestelį, kol 1974 metais gavo pirmąjį darbą bendrovėje „Atari“. Ši kompanija sparčiai augo, tapo prestižinė, todėl Styvo draugijos buvo atsisakyta.
Ir ne tik dėlto, jog kompanija klestėjo, pagrindinės priežastys buvo Styvo prasta higiena, išvaizda bei nemalonus nuo jo sklindantis kvapas. Po kiek laiko Woz‘o dėka, Styvas atgavo darbą „Atari“ kompanijoje.
Iš Indijos grįžo „basas“
Vieną dieną, charizmatiškasis Styvas nuėjo tiesiai pas „Atari“ bendrovės savininką Al Acorn ir paprašė jo pinigų kelionei į Indiją (mat Styvas norėjo tobulėti dvasiškai) ir kas keisčiausia – pinigų jis gavo, su sąlyga, kad atliks vieną užduotį Vokietijoje.
Taigi, Styvas su savo geriausiu (tuo metu) draugu Dan Kottke išvyko į Indiją. Po mėnesio praleisto skurde, jiedu grįžo tik po tradiciniais indų apsiaustais, be pinigų ir nė kiek „nepatobulėję“. Styvo domėjimasis elektronika atsinaujino ir šis vis labiau ėmė domėtis Woz‘o kuriamu projektu – pirmojo asmeninio kompiuterio modeliu.
