Nuolatiniai pokyčiai verslo aplinkoje verčia įmones pergalvoti savo strategiją ir ieškoti naujų būdų plėstis bei augti. Ar jūsų įmonė gali vykdyti sparčią plėtrą viena pati, t.y. be partnerystės? Manau, jog tai labai sudėtinga, nebent produktas iš tiesų susilaukia didžiulės paklausos. Yra dvi pagrindinės verslo plėtros strategijos.
Pirmoji strategija yra toji, kurios metu koncentruojatės ties viena įmone ir statote ją metų metus, tikėtina, dešimtmečius. Einant šiuo keliu verslo savininkai reguliariai patiria perdegimą. Kiek kartų galima grįžti į tą patį biurą ir užsiimti ta pačia kasdiene veikla? Kai kurie verslininkai to nebepakelia ir nutraukia veiklą.
[post_blocks]Antroji strategija yra plėsti verslą per įsigijimus. Galima nesunkiai rasti argumentų, kodėl verta plėstis šiuo būdu. Jeigu nagrinėjote verslo magnatų kelią į sėkmės viršūnę, turėjote pastebėti, kad jie siekė pritraukti grynųjų pinigų ir įsygyti naujo turto. Prie savo imperijos jie prijungia naujas įmones, kurios ilgainiui duoda dar daugiau grynųjų pinigų.
Pažangios smulkaus verslo plėtros strategijos
Konglomerato kūrimas. Ši strategija buvo populiari JAV šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose. Konglomeratas susideda iš bendrovių, kurios veiklą vykdo tarpusavyje nesusijusiose srityse. Turbūt geriausias šiandieninio konglomerato pavyzdys yra investuotojo Voreno Bafeto (Warren Buffett) holdingo bendrovė „Berkshire Hathaway“.
Šio pasirinkimo logika slypi tame, jog skirtingose srityse veikiantys verslo vienetai gali sklandžiai įveikti rinkos cikliškumus. Jeigu kai kurios rinkos patiria didelį smukimą, gresia žlugimas. Tuo tarpu dalis konglomerato įmonių patirs sunkumų, o kita dalis – dar labiau suklestės. Trūkumas tame, jog turint diversifikuotą įmonių portfelį, itin sunku susikoncentruoti.
Konsolidacija. Veiklos sektoriui išgyvenant nuosmukį, kai kurios įmonės įžvelgia konsolidacijos galimybę. Tai procesas, kurio metu tam tikro veiklos sektoriaus dalyviai susitaria dėl kainų nemažinimo ar gamybinių pajėgumų neviršijimo. Priešingai nei konglomerato atveju, konsolidacija yra susijusi su koncentracija ties savo sritimi.
Smulkiųjų suvienijimas. Įsivaizduokite bendrovę, kuri superka beveik visas tam tikro veiklos sektoriaus smulkias įmones. Pastarųjų savininkai tikriausiai nori parduoti verslus ir gauti grynųjų pinigų arba ramiai išeiti į pensiją. Tuo tarpu, investicinė bendrovė apjungia visas įmonėles, ko pasekoje gauna stambią, turinčią konkurencinį pranašumą prieš kitas.
Tarkim, JAV dešimtajame dešimtmetyje buvo apjungiamos smulkios kanceliarinių prekių parduotuvės, o taip pat ir gėlių prekybos taškai. Tai buvo smulkiųjų suvienijimo pionieriaus Jonatano Ledeckio (Jonathan Ledecky) bendrovė, kuri „suvalgė“ visus kioskelius bei parduotuvėles abiejose rinkose.
[quote]Jeigu nagrinėjote verslo magnatų kelią į sėkmės viršūnę, turėjote pastebėti, kad jie siekė pritraukti grynųjų pinigų ir įsygyti naujo turto. Prie savo imperijos jie prijungia naujas įmones, kurios ilgainiui duoda dar daugiau grynųjų pinigų. Trumpiau tariant, kelias į stambų verslą – per įsigijimus.[/quote]Keiretsu modelis. Šis modelis yra variacija ilgalaikių, nuolatinių bei įvairiuose sektoriuose atliekamų investicijų, kurių tikslas – maksimizuoti gaunamą sinergiją ir užtikrinti masto ekonomiją. Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą Japonijoje klestėje zaibatsu modelis, t.y. kai tam tikrą veiklos sektorių kontroliuoja stambi bendrovė, t.y. turi vertikalią integraciją.
Tačiau zaibatsu modelis nebuvo pakankamai efektyvus, tad jų savininkai pradėjo pardavinėti dalį savo akcijų, įsigyti dalį kitų stambių vienetų akcijų, ko pasekoje daugelyje veiklos sektorių susiformavo horizontaliai integruoti vienetai. Jei yra galimybės, pagal keiratsu modelį nepraleidžiama plėstis ir vertikaliai, tačiau taip nutinka retai.
Garsus rizikos kapitalo fondas „Kleiner Perkins“ savo portfelį taip pat pagrindžia keiretsu modeliu. Taip pat plėtrą šiuo būdu vykdo „Cisco Systems“, „Deutsche Bank“ ir Ričardo Bransono „Virgin Group“.
[source]Šis straipsnis yra verslo edukacijos portalo „Verslas.in“ nuosavybė, tad kopijuoti ar kitaip panaudoti straipsnyje esančią medžiagą – griežtai draudžiama.[/source]
