Kadaise pažinojau vieną verslininką, kuris buvo toks žavingas ir charizmatiškas, jog žmonės „lydėsi“ prie jo kaip drugeliai prie ryškios šviesos. Bendrovė, kurią jis įkūrė ir kuriai vadovavo, sukūrė technologinę inovaciją, gavo prestižinį apdovanojimą bei pasiekė įspūdingus pardavimų skaičius.
Kai įmonė pradėjo kotiruoti viešojoje akcijų biržoje (JAV), viskas ėjosi kaip sviestu patepta. Tačiau įvykiai pasisuko kita kryptimi. Po sėkmingo starto, akcijų kaina staigiai nusmuko žemyn. Po keletos metų, išpardavus įmonės turtą, ji buvo išskaidyta, o charizmatiškasis lyderis nugrimzdo į nežinią.
Kodėl toks likimas ištiko perspektyvų verslininką ir jo vadovaujamą kompaniją? Tai nesusiję su verslu. Tai nesusiję su jo bendrove. Tai buvo asmeniška. Tai susiję su jo, kaip asmenybės, lyderyste.
Žinoma, egzistavo tam tikros verslo problemos, susijusios su konkurencinio pranašumo neturėjimu bei neefektyviu išteklių paskirstymu. Tačiau šios problemos kilo iš kitos, daug svarbesnės problemos – to, jog verslininkas savo darbą priėmė asmeniškai. Jis buvo pernelyg stipriai įsipareigojęs emociškai šiai bendrovei ir šiam darbui.
Taigi, kai rinkoje atsirado įtampa, o įvairūs reikalai ėmė spausti iš visų pusių – anksčiau ar vėliau, tai visuomet nutinka šiame konkurencingame pasaulyje – įmonės lyderis reagavo emocionaliai ir ne visai tinkamai:
- Ir taip jau būdamas mikrovadybininku, jis savo kontrolėn konsolidavo dar daugiau, ko pasekoje buvo apribotas įmonės gebėjimas augti;
- Kai vadovai nesutikdavo su juo, žavingasis lyderis priimdavo tai kaip asmeninę ataką bei tapdavo agresyvus ir net destruktyvus;
- Kadangi buvo taip artimai susijęs su situacija, jis negalėjo pažiūrėti į ją iš šalies, o tai nulėmė daugybę prastų sprendimų, galiausiai, mirtį.
Norėčiau žinoti, kad tai yra retas atvejis. Deja. Tai buvo man tik pirmoji patirtis su lyderiu, kuris savo darbo rezultatus priima pernelyg asmeniškai, kuris yra emociškai prisirišęs prie savo idėjų, kurio sprendimai yra neginčijami. Ši liga kamuoja daugelį verslininkų bei vadovų.
Tai, kas prasidėjo nuo genialios idėjos, įtaigios vizijos, aiškiai suformuluotos koncepcijos bei perėjo į tam tikrą sėkmės laipsnį, galiausiai atsimuša į sieną. O ta siena yra pats įmoės vadovas, kuris tiesiog negali atiduoti kontrolės, kai turėtų. Jis pats tampa ribojančiu veiksniu įmonėje.
[quote]Tai, kas prasidėjo nuo genialios idėjos, įtaigios vizijos, aiškiai suformuluotos koncepcijos bei perėjo į tam tikrą sėkmės laipsnį, galiausiai atsimuša į sieną. O ta siena yra pats įmoės vadovas, kuris tiesiog negali atiduoti kontrolės.[/quote]Tai perspėjamoji istorija, kuri turi išeitį. Žinote, tas bendrovės įkūrėjas ir aš buvome labai panašūs. Pernelyg panašūs. Laimei, aš buvau stiprios komandos dalis, kurioje išmokau tvirtų lyderystės principų. Vienas iš jų – dalintis kontrole bei atsakomybe su kitais žmonėmis.
Įžvelgti naujai perspektyvai reikia nuotolio. Dilemos, kompromisai ir kiti sudėtingi, tačiau įmonei svarbūs sprendimai. Jūs negalite jų priimti objektyviai, kai esate per arti pačios problemos. Tokiais periodais būtinas tam tikras atsiskyrimo nuo įmonės valdymo laipsnis bei išorinė pagalba. Tik tai užtikrina teisingą sprendimų priėmimą.
Žinojimas, kad norite viską kontroliuoti, yra didelis pranašumas. Aš vis dar mėgstu kontrolę, iš prigimties. Tačiau tai nereiškia, jog visuomet elgiuosi kaip diktatorius. Žinodamas kas esi ir kaip tave mato kiti, pasilieki galimybę rinktis kaip elgtis. Jūs galite pasirinkti atsitraukimą, delegavimą ar pasitikėjimą kitu žmogumi.
Lyderystė yra balansas. Viskam gamtoje egzistuoja balansas – yin ir yang – įskaitant ir žmogaus elgsenai. Yang žymi agresyvumą, siekį kontroliuoti, orientaciją į veiksmą. Tuo tarpu yin žymi pasyvumą, imlumą ir ugdomąjį požiūrį. Pernelyg daug yang ir tuo pačiu metu mažai yin didelio rezultato nesuteiks.
Išmokite tylėti ir klausytis. Tikėtina, kad jau daug ką pasakėte apie savo įmonės viziją, savo idėjas, bendrovę ir darbą. Neabejotina, kad kalbate entuziastingai, o tai žavi potencialius darbuotojus, investuotojus bei pirkėjus. Tačiau turite žinoti, kada atsitraukti, sumažinti emocinį intensyvumą, užsičiaupti ir paklausyti, ką sako kiti bei jūsų pačių vidinis balsas. Būtent jis suteikia išminties tuomet, kai jos labiausiai reikia.
