Nulaužimas nr. 2 – susirask gerų investuotojų užsienyje, užuot dirbus su visažiniais amerikiečiais
Per keletą sekančių metų, „Facebook“ augimas pareikalavo dar didesnių investicijų. Paprastai šiame etape bendrovės atstovai apsilanko pas vieno iš daugelio rizikos kapitalo fondų, įsikūrusių Sand Hill Road gatvėje.
Tačiau rizikos kapitalo fondai kėlė daug sąlygų. Jie reikalavo vietos bendrovės valdyboje, norėjo dalyvauti sprendimų priėmimo procese, o taip pat gauti privilegiją pirmiems parduoti savo turimas akcijas išeinant į viešąją akcijų biržą.
[post_blocks]Markui Zuckerbergui tai nepatiko, todėl jis nusprendė pasidairyti užsienyje ir pritraukė pinigų iš žinomo Honkongo pramoninko ir vieno turtingiausio žmogaus pasaulyje, Li Ka-šingo, o taip pat ir garsaus Vokietijos rizikos kapitalo fondo „Samwer Brothers“.
Šie investuotojai tenorėjo būti informuoti apie svarbius sprendimus. „Kontrolė yra nepaprastai svarbi Markui ne todėl, kad bendrovę jis valdo kaip diktatorius. Kontrolės dėka jis gali užtikrinti, jog „Facebook“ ilgalaikėje perspektyvoje laikysis tų pačių principų, kuriais remiantis bendrovė buvo įkurta“, – teigia buvęs pardavimų viceprezidentas, Maikas Murfis (Mike Murphy).
Netradicinė „Facebook“ lėšų rinkimo strategija kulminaciją pasiekė, kai bendrovė atmetė dviejų garsių JAV rizikos kapitalo fondų – „General Atlantic“ ir „Technology Crossover Ventures“ – pasiūlymus. Šios bendrovės socialinį tinklą įvertino tik 5 mlrd. JAV dolerių, teigdamos, jog finansų krizė sumažino ir „Facebook“ vertę.
Netikėtai atmetę rizikos kapitalo fondų pasiūlymus, Zuckerbergas sudarė sandorį su „Digital Sky Technologies“, tuo metu nelabai kam žinoma Rusijos bendrove, kurios pagrindinis finansuotojas yra Ališeras Usmanovas (Alisher Usmanov). Jis turtus susikrovė iš sunkiojo metalo. DST už 2 proc. „Facebook“ akcijų sumokėjo 200 mln. dolerių, taip socialinį tinklą įvertindama 10 mlrd. JAV dolerių.
DST ketino atlikti ir dar vieną žingsnį: supirkinėti „Facebook“ akcijas iš bendrovės darbuotojų, kurie jau buvo pradėję pardavinėti savo akcijas antrinėse rinkose, pvz., „SecondMarket“. Bendrovė atsidūrė pavojuje, kad akcininkų skaičius perkops 500 ribą, o tai reikštų priverstinį „Facebook“ ėjimą į viešąją akcijų biržą.
Bendrovės vadovai taip pat buvo sunerimę pačiu darbuotojų akcijų pardavinėjimo procesu. Juk pardavę savo akcijas, nekantrūs ir talentingi darbuotojai tuoj pat būtų palikę kompaniją ir nueitų realizuoti savo verslo idėjų (vėliau įvesta politika, kad „Facebook“ darbuotojai negali pardavinėti savo turimų akcijų, o nesilaikantieji šio principo prarasdavo ir akcijas, ir darbo vietą – žinomas bent vienas toks atvejis).
[quote author=“Markas Zuckerbergas“]Jei norite sukurti sėkmingą bendrovę, privalote samdyti tik jaunus žmones, turinčius techninį išmanymą. Jauni žmonės gyvena paprastesnį gyvenimą, o paprastumas gyvenime leidžia susikoncentruoti ties tuo, kas svarbu.[/quote]Galiausiai, paskutinė kliūtis su kuria turėjo susidoroti Markas Zuckerbergas yra abejotina DST reputacija. Kai kurie „Facebook“ patarėjai bei vadovai turėjo klaidingų išankstinių nusistatymų apie Usmanovą, kuris turtus susikrovė Rusijos privatizacijos metais, kai šalis perėjo į kapitalizmą.
Markas numojo ranka į tokią nuomonę kolegas pavadindamas ksenofobikais (žmonės, kurie bijo svetimšalių) ir patvirtino sandorį. Užuot sumenkinus naująjį investuotoją, „Facebook“ pasikvietė DST vadovybę į prestižinę interneto konferenciją D7.
Vienas iš DST vadovų ir bendrasavininkų, Juris Milneris (Yuri Milner), sužavėjo technologijų specialistus ir vėliau tapo vienu geriausių investuotojų Silicio slėnyje, nepagailėjusiu pinigų „Twitter“, „Zynga“, „Groupon“, „Spotify“ ir kitoms bendrovėms. Vienu šūviu Markas Zuckerbergas pritraukė investicijų ir pamalonino darbuotojus.
Nulaužimas nr. 3: pasamdyk pavaduotoją, kuris nebūtų panašus į tave
Keletas ankstyvųjų „Facebook“ finansinių rėmėjų norėjo, jog Marką Zuckerbergą prižiūrėtų „auklė“, t.y. koks nors patyręs vadovas iš kitos kompanijos. Po to kai bendrovė pirmą kartą pritraukė didžiulį kiekį investicijų 2005-iais metais (rizikos kapitalo fondo „Accel Partners“ 12 mln. dolerių investicija), investuotojai pradėjo jį pažindinti su daugybe daug mačiusių vadovų.
Elenas Siminofas (Ellen Siminoff), buvęs „Yahoo“ vadovas, Budas Koliganas (Bud Colligan), „Apple“ veteranas ir šiuo metu „Accel“ partneris, Džefas Džordanas (Jeff Jordan), buvęs „eBay“ vadovas, vėliau sukūręs sėkmingą restoranų direktorijos projektą „OpenTable“ – tai tik keli kandidatai, kuriuos galėjo pasirinkti „Facebook“ įkūrėjas kaip savo pavaduotą. Vietoj to, Markas Zuckerbergas pats pasiūlė Oveno Van Nato (Owen Van Natta) kandidatūrą, kuris tuo metu nebuvo itin pasižymėjęs (vėliau Ovenas paliko kompaniją).
Ilgą laiką verslo bendruomenė nesuprato, kodėl Markas atsisakė pasamdyti patyrusį verslo vadovą. Po metų, 2007-ųjų metų kovą, kalbėdamas Stenfordo universitete Markas pasiūlė savo versiją: „Jei norite sukurti sėkmingą bendrovę, privalote samdyti tik jaunus žmones, turinčius techninį išmanymą. Jauni žmonės gyvena paprastesnį gyvenimą, o paprastumas gyvenime leidžia susikoncentruoti ties tuo, kas svarbu.“
