Dauguma pasaulį keičiančių internetinio verslo idėjų atsirado JAV rinkoje. Idėjų autoriams šie projektai neša milžiniškus pinigus. Tarkim, failų dalinimosi įrankis “DropBox” pritraukė 250 mln. JAV dolerių investicijų, o dokumentų dalinimosi platforma “Scribd” – 73 mln. JAV dolerių. Tai tik keletas pavyzdžių.
Jų sėkmės kelias prasidėjo organizacijose, kurios padeda sparčiai vystyti verslo idėjas – verslo akceleratoriuose. Šiuo metu tokių organizacijų yra nemažai. Remiantis “Seed-DB” duomenimis, šiuo metu pasaulyje veikia 149 akceleravimo programos, iš kurių net 54,7 proc. yra įsikūrusios jau minėtose Jungtinėse Valstijose.
[post_blocks]Kaip atsirado akceleratoriai?
Akceleravimo programų istorija prasidėjo JAV apie 1990-uosius metus. Būtent tuo metu įmonės steigimo išlaidos tapo nedidelės, todėl daug pinigų neturintys studentai ėmė pretenduoti į didžiulius pelnus. Tiesa, įkurti įmonę yra viena, o ją išvystyti – daug sudėtingiau. Reikia papildomo kapitalo bei žinių. Naujų įmonių savininkai ėmė ieškoti investuotojų, o šie savo ruožtu ne visada galėjo savo investicijai skirti pakankamai dėmesio.
Būtent dėl šios priežasties atsirado verslo akceleratoriai, kurie už investuotojus atlieka didžiąją darbo dalį: atrenka geriausius “startuolius”, suburia juos į vieną vietą ir galiausiai pristato potencialiems investuotojams, strateginiams partneriams. Šiandien akceleratoriais vadiname organizacijas, investuojančias į pradedančius verslus, dažniausiai dirbančias IT inovacijų ar panašiose srityse.
Geriausia praktika – iš JAV
2005-iais metais Jungtinėse Valstijose buvo įkurtas vienas gerbiamiausių ir sėkmingiausių verslo “greitintuvų” pasaulyje – “Y Combinator”. Per aštuonerius savo veiklos metus organizacija investavo į beveik pusę tūkstančio “startuolių”, tarp kurių galima rasti ir tokių žinomų vardų, kaip “Reddit”, “DropBox”, “Scribd” ir eilė kitų.
Vienas pagrindinių akceleratoriaus sėkmę lemiančių veiksnių yra didelis priimamų startup’ų skaičius. 2012-iais „greitintuvo“ programoje dalyvavo 84 “startuoliai”. Pasak “Forbes” portalo, didžiausias “Y Combinator” privalumas yra ne pati programa ar puikūs mentoriai, o entuziastingi akceleratoriaus įkūrėjai. Kad toks modelis pasiteisina patvirtina ir tai, jog “Y Combinator” valdomų įmonių akcijų vertė siekia 5 mlrd. JAV dolerių.
Kitas žinomas akceleratorius yra “TechStarts”, savo veiklą pradėję 2006-iais. Portalo “The Next Web” duomenimis, 2011-iais “TechStars” sulaukė per 3 tūkst. paraiškų į 50 vietų programą. Patekti čia sunkiau nei į Harvardo ar Jeilio universitetą. “TechStars” veiklos modelis paremtas “Playbook” principu: penktadaliui “startuolių” suteikiama intensyvi trijų mėnesių mentorystės programa, o vėliau atrenkami geriausi iš geriausių, kurie aprūpinami kapitalu.
[quote]Patekti į „TechStars“ akceleratorių sunkiau nei į Harvardo ar Jeilio universitetą. “TechStars” veiklos modelis paremtas “Playbook” principu: penktadaliui “startuolių” suteikiama intensyvi trijų mėnesių mentorystės programa, o vėliau atrenkami geriausi iš geriausių, kurie aprūpinami kapitalu.[/quote]Kuo gyvena Europos akceleratoriai?
Europoje sėkmingai veikiančių akceleratorių taip pat netrūksta ir jų veiklos modeliai yra gana panašūs į minėtuosius Jungtinėse Amerikos Valstijose. Lyderio titulu senajame žemyne dalijasi “Seedcamp” bei “Startup Bootcamp”, kurie organizuoja akceleravimo programas Kopenhagoje, Berlyne, Dubline, Amsterdame ir Haifoje (Izraelis).
Nederėtų nusivilti ir jauniems, bei idėjų turintiems žmonėms iš čia, Lietuvos. Dairantis akceleratorių arčiau namų, galima pretenduoti į Estijoje įkurtą “Wise Guys”, ar 2010-iais metais veiklą pradėjusį suomių akceleratorių “StartupSauna”. Žinoma, patogiausia būtų kreiptis į Vilniuje įsikūrusį akceleratorių “Startup Highway”.
Pasak “Startup Bootcamp” vieno iš įkūrėjų Alekso Farceto, pagrindinis skirtumas tarp JAV ir Europos akceleratorių – investuotojų atsargumas. Europoje investuojamos pinigų sumos yra mažesnės, o investavimo sutarčių pasirašymo procesas užtrunka ilgiau. Taip pat Europos šalių “startuoliai” mažiau bendrauja tarpusavyje.
Palyginti akceleratorius nėra lengva, nes čia, tarsi sporte, yra skirtingos svorio kategorijos, rungtys ir žaidimo taisyklės. Pavyzdžiui, ar akceleratorius yra finansuojamas valstybės, ar orientuotas į specifinę industriją, ar mentoriai iš tiesų įsitraukia į aktyvų konsultavimą, ar tik dėsto paskaitas? Todėl sėkmingo verslo akceleratoriaus receptas atsispindi JAV praktikoje bei modelio pritaikomumu namų rinkai.
[source]Straipsnio autorė yra akceleratoriaus „Startup Highway“ rinkodaros ir reklamos vadovė, Agnė Adomaitytė. Šis straipsnis yra verslo edukacijos portalo „Verslas.in“ nuosavybė, tad kopijuoti ar kitaip panaudoti straipsnyje esančią medžiagą – griežtai draudžiama.[/source]
