Kai kuriuos šio straipsnio pavadinimas galėjo lengvai išgąsdinti. Tačiau ateities technologijos juk ir atrodo bauginančios, ar ne?
Šįsyk nusprendėme jus supažindinti su pasiekimais duomenų apdorojimo (angl. data analytics) srityje. Jie išties didžiuliai, o progresas matomas plika akimi.
Taip pat apžvelgsime keletą pradedančiųjų duomenų apdorojimo įmonių Jungtinėse Valstijose, sukūrusių nuostabias inovacijos šioje srityje.
[post_blocks]Galimų nusikaltimų detektorius
Elektroninių sekimo prietaisų bendrovės „SecureAlert’s“ pagrindinėje būstinėje Solt Leik Sityje, Jutos valstijoje (JAV), galima rasti didžiulį monitorių, užpildytą įvairiaspalviais taškeliais. Tie taškeliai rodo lygtinai paleistų kalinių buvimo vietą, apie kurią praneša prie kulkšnies prisegtas specialus prietaisas.
Kol buvę kaliniai vaikščioja po miestą, taškeliai juda žemėlapyje realiu laiku. Kol taškeliai „savo vietose“ tol viskas gerai, bet vos tik kaliniai įžengia į jiems draudžiamas teritorijas – mokyklų ar universitetų zonas – specialus prietaisas duoda įspėjimą jį vilkintiems kaliniams.
Iš viso minėtame monitoriuje yra 15 tūkst. taškelių, kuriuos reikia prižiūrėti. Vienas bendrovės vadovų Styvenas Florekas savo bendrovės funkciją suvokia kaip „galimų nusikaltimų nustatymą“. Anot jo, iš specialaus prietaiso gaunami duomenys padeda identifikuoti įtartinos veiklos bruožus.
Jeigu pirmasis įspėjimas buvusių kalinių nesustabdo, bendrovės darbuotojai greitai susisiekia su vietine policija ir jai informuoja apie galimą nusikaltimą. Per savo trumpą gyvavimo veiklą, bendrovė jau spėjo užkirsti kelią daugeliui nusikaltimų, galėjusių pasibaigti atimtomis gyvybėmis.
Intelektualaus duomenų apdorojimo užuomazgos
Įžengus į trečiąjį tūkstantmetį ėmė rastis nemažai bendrovių, galinčių vos per kelias minutes „suvirškinti“ didelius duomenų kiekius ir pateikti svarbią statistiką. Antroji banga prasidėjo prieš keletą metų, kai patys apdorojimo kompiuteriai pasidarė ne tik greitesni, bet ir „protingesni“.
[quote align=“right“]Jei anksčiau pateikdavome specifines užklausas, antai „kokiomis dienomis prekybos mąstai didžiausi?“, „koks vidutinis tam tikrų mėnesių pelnas?“, tai dabar kompiuteriai geba atsakyti į abstrakčius klausimus, pvz. „ką mėgsta vartotojas?“ arba „kodėl vartotojas mėgsta būtent tai?“. Tarytum kalbėtum ne su kompiuteriu, o įžvalgos nestokojančiu žmogumi.[/quote]Jei anksčiau pateikdavome specifines užklausas, antai „kokiomis dienomis prekybos mąstai didžiausi?“, „koks vidutinis tam tikrų mėnesių pelnas?“, tai dabar kompiuteriai geba atsakyti į abstrakčius klausimus, pvz. „ką mėgsta vartotojas?“ arba „kodėl vartotojas mėgsta būtent tai?“. Tarytum kalbėtum ne su kompiuteriu, o įžvalgos nestokojančiu žmogumi.
Tačiau bene svarbiausiu proveržiu turėtume laikyti 2006-aisiais sukurtą atvirojo kodo programinę įrangą „Hadoop“. Jos įkūrėjas, Dagas Katingas, dirbdamas „Google“ bendrovėje atidžiai išstudijavo keletą techninių įmonės analizių apie serverius ir suprato, jog „Google“ turi tobuliausią duomenų apdorojimo programinę įrangą.
Tradiciškai didelės bendrovės ar kitos paieškos sistemos (pvz., „Yahoo“) turėjo kelis superserverius, kurie „sukramtydavo“ kiek įmanoma daugiau informacijos ir „išspjaudavo“ paieškos rezultatus.
Tuo tarpu „Google“ serverių infrastruktūra apima tūkstančius pigių kompiuterių, kurie veikdami kartu sukuria daug greitesnius ir patikimesnius rezultatus. Jei kuris nors serveris „nulūždavo“, svetainės darbas nesutrinka, nes tuos serverius akimirksniu pakeičia kiti serveriai.
Šią serverių infrastruktūrą iš pradžių sėkmingai pritaikė paieškos sistema „Yahoo“, vėliau socialinis tinklas „Facebook“, o dar vėliau „New York Times“ bei „Disney“ korporacijos.
