Verslo organizacija yra formalus biurokratijos aparatas, turintis apribotas taisykles, struktūras ir procesus. Kiekvienos bendrovės prigimtinis tikslas yra generuoti kuo didesnį pelną, t.y. būti racionalia, praktiška bei į rezultatą orientuota sistema. Galima sumažinti formalumą, tačiau išvengti – neįmanoma.
Tuo tarpu žmogus gali būti visoks: mylintis ir nekenčiantis, rūpestingas ir atsainus, altruistiškas ir egoistiškas, racionalus ir neracionalus, besiorientuojantis į rezultatą, o taip pat ir į procesą. Kitaip tariant, organizacija ir žmogus iš prigimties yra skirtingos sistemos, jos konfliktuoja, vis dėlto – privalo dirbti išvien.
[post_blocks]Apibendrinus tai, kas parašyta aukščiau, kyla įdomus pastebėjimas. Jei organizacija yra vienkryptė (racionali, orientuota į rezultatą), o žmogus yra visoks (racionalus ir neracionalus, orientuotas į rezultatą ir procesą), tai reiškia, jog žmogus atėjęs į darbą neišnaudoja visų savo savybių bei potencialo (stengiantis prisitaikyti prie organizacijos vertybių).
Tai problema, su kuria susiduria daugelis bendrovių – jos pernelyg nehumaniškos. Kaip teigė dokumentinio filmo „Korporacija“ kūrėjai: „Jei organizaciją prilygintume žmogui, gautume psichopatą.“ Darbuotojai turi kūrybinių galių, energijos bei entuziazmo, tik nesugebama tinkamai jų išnaudoti. Štai keturi būdai kaip tapti labiau „humaniška“ bendrove.
Empatija
Tai gebėjimas žvelgti į pasaulį kito žmogaus akimis. Jeigu žmonės yra empatiškos būtybės, tuomet tokiomis turi tapti ir verslo organizacijos. Tam reikia emociškai suvokti darbuotojų bei klientų sentimentus, svajones, troškimus bei ambicijas. Tarp gausybės duomenų bei skaičių reikia sugebėti įžvelgti žmogaus poreikius, daugiau remtis intuicija.
Neseniai buvo atliktas mokslinis tyrimas, kurio išvada teigia, jog reguliariai darbuotojui suteikiant kokią altruistišką užduotį, jo darbo produktyvumas padidėja. Tuo tarpu Niujorke įsikūrusi bendrovė „Reboot“ teigia sukūrusi įrankį, padedanti bendrovėms rasti gilesnį ryšį su savo darbuotojais, partneriais bei klientais nagrinėjant jų kasdienį gyvenimą.
Kūrybiškumas
Žmonės kuria ne tik pozityvius dalykus, antai idėjas, daiktus, santykius, istorijas, tačiau taip pat ir sąmyšį bei chaosą. Tradicinė verslo išmintis teigia, jog pasitikėjimas užsitarnaujamas prognozuojamu elgesiu. Tačiau iš efektyviausių verslo procesų matyti, jog įvairovė daug naudingesnė už standartizaciją. Norint įveikti nuobodulį, verslas reguliariai turi atsinaujinti.
Tarkim, „Virgin“ įkūrėjui Ričardui Bransonui verslas yra vienas didelis eksperimentas. Kitos bendrovės bando naujus rinkodaros būdus, pavyzdžiui, vokiečių oro linijos KLM organizuoja „siurprizo“ kampanijas, kurių metu visiems keleiviams įteikiamos nedidelės dovanėlės. Šios bendrovės priima nenuspėjamumą kaip būtinybę. Jų vadovų efektyvumas matuojamas ne tuo, kiek nežinomybės šie gali eliminuoti, o kiek jos sugeba toleruoti.
[quote]Žmonės kuria ne tik pozityvius dalykus, antai idėjas, daiktus, santykius, istorijas, tačiau taip pat ir sąmyšį bei chaosą. Tradicinė verslo išmintis teigia, jog pasitikėjimas pelnomas prognozuojamu elgesiu. Tačiau iš efektyviausių verslo procesų matyti, jog įvairovė daug naudingesnė už standartizaciją. Norint įveikti nuobodulį, verslas reguliariai turi atsinaujinti.[/quote]Moralė
Tai gebėjimas veikti remiantis dorais principais, gebant atskirti gerą nuo blogo, teisingą nuo klaidingo. Veikdami vis skaidrėjančiose rinkose mūsų bendrovių veiksmai matomi plika akimi, tad sąžiningumas šiais laikais yra vienintelė derama pozicija. Pasaulyje, kuriame visi priklausomi vieni nuo kitų, daug svarbiau yra ne „kiek“ darome ar mąstome, o „kaip“.
Verslui susikoncentravus ties „kaip“, jo išorinės savybės ims sutapti su vidinėmis, žodžiai su veiksmais, o tarp idealizmo ir pragmatizmo, principų bei praktiškumo daugiau nebebus jokios atskirties. Tiesą pasakius, sąžiningumas tapo pačia paklausiausia preke rinkoje, kadangi mažai kas gali ją pasiūlyti. Nedarykite dalykų teisingai, darykite teisingą dalyką.
Bendruomenė
Biologinės evoliucijos profesorius Markas Pagelis tvirtina, jog savo sėkmingumą žmogus matuoja pagal individualius pasiekimus bei priklausymą bendruomenei. Anot jo, noras priklausyti bendruomenei yra socialinio mokymosi bei kooperavimosi su nepažįstamais varomoji jėga. Žmonių bendruomenės yra suformuojamos dėl panašaus požiūrio ar vertybių, o išlaikomos dėl tarpusavio pasitikėjimo.
Verslo įmonė taip pat yra žmonių bendruomenė, suburta turint panašias vertybes bei tikslus. Geras klimatas bendruomenėje yra neįkainojamas turtas. „Nike“, „Starbucks“, „Virgin“, „Apple“ bei kitos bendrovės sukūrė lojalių vartotojų bendruomenę, kas leidžia šiems prekės ženklams tapti pasauliniais judėjimais. Tuo tarpu „Google“, „Eileen Fisher“ bei „Affinity Lab“ bendrovės turi savo kultūros vadovus (angl. chief culture officer).
[source]Šaltinis: Dalis straipsnio paremta leidinio „Fast Company“ publikacija „Penki būdai sukurti verslą, paremtą žmogiškumu“ (angl. „5 keys to building a business that doesn’t bury the humans at its core“) (2012 m. birželio 8 d.), dalis papildyta „Verslas.in“ redakcijos. Kopijuoti ar kitaip panaudoti straipsnyje esančią medžiagą – griežtai draudžiama.[/source]
