Antikiniame pasaulyje graikai tikėjo, jog visos įžvalgos gimsta iš devynių mūzų, t.y. dieviškųjų seserų, kurios suteikia įkvėpimo paprastiems mirtingiesiems. Šiuolaikiniame pasaulyje žmonės nebetiki mūzomis, tačiau patinka istorijos apie staigius įkvėpimo protrūkius. Kaip Niutonas su obuoliu ar Archimedas su vonia, mes esame linkę dalintis istorijomis apie netikėtai gimusias įžvalgas.
Tačiau kūrybinės pramonės atstovams tokios istorijos duoda mažai praktinės naudos, kadangi šie darbus turi pristatyti reikiamu metu, dažniausiai – vakar. Ilgi pasivaikščiojimai ar karštas dušas ne visuomet yra įmanomas dėl buvimo sausakimšoje darbovietėje. Nors tyrėjai nepatvirtino dieviškųjų mūzų egzistavimo, jos suteikia tam tikrų minčių apie tai, kaip „gimdyti“ nuostabias idėjas.
„Šokinėjimas“ tarp projektų pasiteisina
Eureka momentai dažnai atrodo tarsi nevaldomi švystelėjimai dėlto, jog dažnai atsiranda iš periodo, kuomet protas nesusikoncetravęs ties problema. Šį atsitraukimo periodą psichologai vadina „inkubaciniu periodu“. Jo metu žmonės atsitraukia nuo kasdienio darbo, plėtojamo projekto, dažnai – fiziškai atsitraukia nuo kompiuterio ar kitų įrankių, būtinų projeto plėtojimui.
Kai kurie žmonės vienu metu laviruoja tarp dviejų ar daugiau projektų, tikėdamiesi, jog sąmoningam protui koncentruojantis ties vienu projektu, nesąmoningas protas pateks į „inkubacinį periodą“ kitų projektų atžvilgiu. Taigi, darbuojantis prie vieno projekto, dažnai gimsta puikios mintys kitiems projektams.
Tyrimas dėl „inkubacinio periodo“ įtakos
Tyrėjų komanda, kuriai vadovavo Sophie Ellwood, neseniai įsitikino, jog „inkubacinis periodas“ padidina kūrybiškų įžvalgų tikimybę. Tyrėjai padalino 90 psichologijos studentų į tris grupes. Kiekviena jų atliko testą, kurio metu dalyviams reikėjo surašyti kiek įmanoma daugiau objekto panaudojimo būdų. Originalių idėjų skaičius buvo matuojamas kaip kiekybinis rodiklis, žymintis kūrybiškumą.
Pirmoji grupė dirbo ties užduotimi keturias nenutrūkstamas minutes. Antroji grupė po dviejų minučių buvo pertraukta ir jos paprašyta sugalvoti objektui sinonimų per dvi minutes (tai kita kūrybinė užduotis), po to buvo duodamos dar dvi minutės, per kurias reikėjo užbaigti anksčiau pradėtą testą.
Galiausiai, trečioji grupė po dviejų minučių buvo pertraukta ir jos dalyvių paprašyta per porą minučių užpildyti Myers-Briggs asmenybės tipų testą (tai su testu nesusijusi užduotis), o po to užbaigti pradėtą testą. Visoms grupėms buvo duodamos tos pačios keturios minutės testui įveikti. Taip tyrėjų komanda galėjo palyginti kūrybiškumo rezultatus, kai pertraukėlė daroma (tokiu atveju – kiek ji susijusi su pačia kūrybine užduotimi) ir kai ji nedaroma.
Pertraukėlė padeda smegenims priimti naujus sprendimus
Tyrėjai išsiaiškino, jog grupė, kuriai buvo duota kelių minučių pertraukėlė su darbu nesusijusia užduotimi (Myers-Briggs asmenybės tipų testu) sugeneravo daugiausia idėjų, vidutiniškai 9,8 idėjų. Grupė, kuriai buvo duota su darbu susijusi užduotis buvo antroji, vidutiniškai sugeneravusi 7,6 idėjų. Paskutinė liko grupė, kuri dirbo nepertraukiamai visas keturias minutes – vidutiniškai 6,9 idėjų.
Vienas galimas paaiškinimas yra tai, kad susidūrus su sudėtingesne problema, protas dažnai užstringa ir nebesugeba rasti naujų originalių idėjų jai išspręsti. Kai ties problemos sprendimu dirbama ilgai, žmogaus protas susikoncentruoja ties ankstesniais sprendimais, todėl nesugeba sugeneruoti naujų būdų. Jūs tiesiog galvosite apie tas pačias galimybes ir taip apribosite save.
Tuo tarpu trumpa pertraukėlė galetų atitraukti nuo problemos, susikoncentruoti ties kažkuo kitu ir to pasekoje „fiksavimasis“ ties tais pačiais sprendimais dingsta iš atminties. Tuomet, kai grįžtama prie pradinės problemos, jūsų smegenys bus labiau atviros naujoms galimybės ir eureka momentams.
