Po galais, jūs turite grynųjų! Žinoma, keletas pastarųjų metų buvo sunkūs. Daug dirbote. Turėjote mažinti išlaidas. Projektus prižiūrėjote su kompetencija. Skyrėte dėmesio detalėms. O dabar jūsų banko sąskaitoje pasimatė šių savybių rezultatas – joje yra daugiau pinigų negu jums reikia.
Na, visų pirma niekam to nesakykite. Dalis Lietuvos visuomenės vis dar gyvena pesimistiškomis nuotaikomis, uždirba minimalius atlyginimus, o kai kurie ir visai neturi darbo. Girdamasis, jog turite pinigų sulauksite priešiškos reakcijos iš kitų žmonių. Tačiau šiame tekste norėčiau padiskutuoti šiek tiek kita tema.
Kokia pinigų suma yra pakankama, jog būtų užtikrintas stabilus vystomo verslo kasdienis darbas? Kiek žmonių tiek nuomonių, tačiau saugiausias grynųjų pinigų suma yra tokia, už kurią būtų galima padengti pastoviąsias įmonės dviejų mėnesių išlaidas. Jeigu saugumas jums itin svarbi vertybė – galima didinti šią grynųjų sumą iki šešerių mėnesių. Tuomet jūsų verslas saugus.
O ką daryti su likusiais? Galite išsiimti juos finansinių metų pabaigoje ar avanso būdu. Arba galite ir toliau investuoti į verslo plėtrą. Ar norite to? Pateikiu penkis scenarijus, kuriais nuspręsta skirtingai panaudoti uždirbtus pinigus.
Jurgis žiūri į grynuosius pinigus
Taip, tai tiesa. Jis žiūri į juos. Palieka savo interjero dizaino kūrimu užsiimančioje įmonėje. Taip pat, pinigai nėra reinvestuojami, jie tiesiog ten „guli“. Jurgiui patinka žinoti, kad pinigai „guli“ įmonės sąskaitoje. Faktas, jog geriau uždirbti kažką ir laikyti pinigus įmonės sąskaitoje negu neuždirbti nieko.
Kaip jau supratote, Jurgis yra labai konservatyvus žmogus. Kaip ir vardas. Tai saugu. Šiek tiek nuobodu. Spėju, kad ir jo žmona yra gana nuobodi. Bet, žinoma, jis sukaupė šiuos pinigus per ilgus metus ir nenori jų prarasti – Jurgis vengia bet kokios rizikos. Kai kuriems toks pasirinkimas yra tinkamas. Miegokite naktį ramiai.
Robertas išima pinigus laukan
Jis įmonėje laiko tiek pinigų, kiek pakanka įmonės veiklai palaikyti – visi likę pinigai išimami lauk. Yra keletas būdų, kaip išgryninti pinigus iš verslo – tai priklauso nuo jūsų veiklos formos bei, turbūt, buhalterio kompetencijos. Tačiau kodėl Robertas išima pinigus iš savo paties verslo?
Anot jo, kai versle cirkuliuoja pernelyg didelis pinigų kiekis, įmonė atitinkamai ir išleidžia daugiau nei galėtų – neskatinamas kūrybiškumas bei originalumas. Pinigų, kurių negali prižiūrėti, negali ir kontroliuoti, pasakytų Robertas. Spėju, jog Robertas turi interneto startup’ą. Jis visuomet alkanas ir visuomet taupo.
Alvydas perka inventorių
Į ketvirtą dešimtį įžengęs verslininkas turi vidutinio dydžio automobilio dalių sandėlį. Šias dalis Alvydo bendrovė parduoda bei visuomet ieško naujų sandorių. Jis nebijo kažkur nukeliauti, jeigu tai padeda vystyti verslą. Grynieji pinigai sustiprina jo derybinę galią. Jis gali įvertinti savo pirkėjus, o taip pat ir tiekėjus, bei pateikti agresyvų pasiūlymą, iš kurio vėliau smarkiai pasipelnys.
Jis ieško naudotų detalių labai pigiai, o taip pat į sunkią finansinę padėtį patekusių įmonių, kuriems žūtbūt reikia finansinių pajėgumų. Alvydas nusidera didžiules nuolaidas, nuo ko verslas tik dar labiau klesti. Anot jo, pasikliaudamas savo pirkimo bei pardavimo instinktais, jis gali gauti dar didesnę investicinę grąžą. Tai daug geriau nei laikyti pinigus banke už kelis procentus palūkanų.
Laura dalijasi pelnu su darbuotojais
Lauros juvelyrikos parduotuvių tinklas jau įdarbino daugiau nei 120 žmonių. Darbuotojai Laurai yra pats svarbiausias dalykas versle. Ji neketina kažkam suteikti bendrovės nuosavybės akcijų, tačiau mielai norėtų pasidalyti uždirbta sėkme su kolegomis. Jeigu grynųjų pinigų yra pakankamai, keletą kartų per metus darbuotojams skiriamos premijos, kurios daugiausia susijusios su pinigais.
Laura mano, kad svarbiausi kriterijai yra individualaus darbuotojo patirtis, indėlis į bendrovės kuriamą vertę bei pačios bendrovės finansinė būklė. Laura myli darbuotojus, o darbuotojai myli ją. Tiesa, tikėtina, jog bendrovės laukia sunkus metas, didžiąją dalį gaunamo pelno reikės investuoti į plėtrą, nes tą padarys konkurentai. Laurai kartais tenka priminti darbuotojams apie „finansinę sveikatą“.
Nerijus perka naujas įmones
Iš savo tėčio perėmęs verslą prieš dešimtmetį, Nerijus gerai perprato visus turimo verslo ypatumus bei niuansus. Jis yra šiek tiek kapitalistinio mąstymo ir akumuliuoja turtą, samdo puikius teisininkus, buhalterius ir kitus savo srities specialistus. Nerijus visuomet mato bendrą vaizdą ir jam nepatinka pritraukti klientus inovatyviais rinkodaros būdais – jis tiesiog įsigyja savo konkurentes.
Jam toks kelias priimtiniausias, o verslas plečiasi. Kuo daugiau grynųjų pinigų šis sukaupia, tuo stipresnė jo derybinė pozicija derantis su įvairiomis interesų grupėmis, tame tarpe ir finansinėmis. Didžiausią dėmesį Nerijus skiria savo valdomam koncernui, tačiau neatsisako investuoti ir į kitas akcines bendroves, antai „Apranga“ ar „Pieno pramonės investicijų valdymas“.
O kaip jūs naudojate savo grynųjų pinigų perviršį? Sakyti to viešai nebūtina, tačiau turėtumėte suprasti, kas jums labiausiai tinka, kokios vertybės bei prioritetai skatina rinktis vienokį ar kitokį kelią. Įgyti turtus yra sunku, tačiau išlaikyti juos – dar sunkiau, tad įgyvendinamos strategijos nuoseklumas yra ne tik pageidautinas, bet ir būtinas. Ir, patikėkite, jūs esate geriausias savo valdomų pinigų specialistas – tikrai ne koks nors 27-erių metų banko „finansų konsultantas“!
