Šiuolaikinis pasaulis remiasi valiutų mainais. Tačiau pats mainų procesas nuo prekių mainų iki banknotų ir bitkoinų neatpažįstamai pasikeitė. Pažvelkime kaip viskas vyko.
9000 m. iki Kr. Prekių mainų pradžia
9000m. iki Kr. dabartinio Egipto teritorijoje žemdirbiai jau keisdavo karves į avis, grūdus – į sviestą. Plečintis prekybos keliams mainų apimtis nuolat plėtėsi. Papirusą, brangakmenius ar dviratį vežimą galima buvo iškeisti į egzotišką gyvį, kailius ar metalų rūdą iš Afrikos ar Azijos. Rašytiniai tekstai liudija, kad jau tada prekyba nebuvo paprastas užsiėmimas: reikėjo mokėti derėtis ar perkalbėti prekeivį.
600 m. iki Kr. Pirmoji moneta
Prekybininkų derybos tapo lengvesnėmis atsiradus pinigams. Pirmieji – Lydijos (dabartinės Turkijos dalis) karaliaus monetos. Vienoje monetos pusėje pavaizduotas riaumojantis liūtas, kitoje – paprasti ženklai. Monetų gamybai naudotas aukso ir sidabro lydinys – elektrumas. Monetos buvo skirtingo dydžio: nuo jo priklausė ir pinigų vertė. Vidutiniškai moneta svėrė apie 0,15g.
1250 m.Tarptautinės prekybos pradžia
Florinų kalyba pradėta 1250 m. Florencijoje. Amžiaus bėgyje florino kursas beveik nekito, todėl moneta plačiai naudota visoje Europoje. Piniginio vieneto vertės pastovumas suvaidino svarbų vaidmenį prasidedančioje tarptautinėje prekyboje.
1290 m. Pirmieji banknotai
Markas Polo ir kiti XIII a. keliautojai popierinių pinigų įdėją į Europą atvežė iš Kinijos: ten tokie pinigai buvo naudojami jau keletą šimtmečių. Tačiau naujovė Europoje neprigijo: tik po trijų šimtmečių popieriniai pinigai pradėti naudoti Švedijoje.
Viduramžiai. Kolumbas ardo nusistovėjusį valiutų kursą
Iš pradžių buvo maras. Po jo – įsidrąsino pinigų klastotojai. Šios priežastys pagimdė pirmąją pinigų infliaciją, trukusią iki XIV a. Vos tik spėjo nusistovėti pinigų vertė, iš atrastosios Amerikos į Europą plūstelėjo indėnų aukso srautas. Po šio įvykio pinigų vertė vėl ilgam susvyravo.
1871 m. Pirmieji piniginiai pervedimai
New York ir Mississippi Valley Printing Telegraph Company – taip vadinosi 1851 m.įkurta kompanija, dabar žinoma kaip Western Union. 1861 m. pradėjo veikti pirmoji transkontinentinė telegrafo linija. Žemyninė ryšio plėtra Amerikoje sustojo po to, kai Sju genties indėnai iš telegrafo kabelio atraižų pasigamino sau apyrankes. Nežinia, ar dėl šio vandalizmo jiems ėmus sirgti nežinoma liga, genties burtininkas apkaltino „kalbančio laido“ dvasias. Western Union beliko tik baigti jungti Rytinę ir Vakarinę pakrantes. 1871 m. atliktas pirmasis pinigų pervedimas. Tuo pačiu gimė ir elektroninių pinigų koncepcija.
1950 m. Pirmoji kreditinė kortelė
Kai Hamilton Credit Corporation kreditinės kompanijos vadovas Frenkas Maknamara pamiršo piniginę ir negalėjo atsiskaityti už vakarienę restorane, teko skambinti žmonai ir prašyti atvežti grynųjų. Nemalonus įvykis privertė jį pažadėti sau, kad taip daugiau nenutiks. Gimė sumanymas įkurti Diners Club – restoranų lankytojų klubą. Klubo kortelė – Diners Club Card ir tapo kreditinių kortelių prototipu. Šiandien pusė piniginių transakcijų vyksta naudojant bankų korteles. Ir visa tai dėl vieno garbaus pono užmaršumo.
1967 m. Pirmasis bankomatas
Legenda teigia, kad bankomato įdėja aplankė Džoną Šepardą – Baroną jam esant vonioje. Jums tai nieko neprimena? Eureka! Įdėja pasiūlyta Barclays Bank vadovybei. Pirmasis bankomatas pastatytas 1967 m. šiauriniame Londone., Enfilde. Bankomate grynaisiais galima buvo paimti tik 10 svarų. Kortelės nebuvo naudojamos: pinigus bankomatas išduodavo mainais į specialų, radioaktyvios anglies C14 izotopu pažymėtą čekį.