Daugiausiai veiklos metų operavęs šeimos verslas 2006-iais metais pasiekė kritinį skolų kiekį ir buvo priverstas likviduotis. Japonijos šventyklų statytoja „Kongō Gumi“ savo veiklą pradėjo dar 578-iais metais. Tad, kaip įmanoma sukurti organizaciją, kuri funkcionuotų daugiau nei 14 šimtmečių?
„Kongō Gumi“ atveju galima daryti išvadą, jog veiklos vykdymas stabilioje rinkoje yra esmė. Nedaug rinkų gali pasižymėti mažesniu kintamumu už budistų šventyklų statybas. Religinė sistema išliko daugiau nei tūkstantį metų ir turėjo milijonus pasekėjų. Turint tai omenyje, nieko keisto, jog „Kongō Gumi“ išgyveno taip ilgai – įskaitant XIX amžiuje vykusią Meidži restauraciją, kai vyriausybė nusprendė nebesubsidijuoti veiklos, o „Kongō“ pastatė savo pirmąjį komercinį pastatą.
Tačiau net ir praradus subsidijas, 80 proc. statybų bendrovės pajamų sukraudavo šventyklų statymas. Iš viso, 2004-iais metais bendrovė uždirbo 67,6 mln. dolerių.
Raktas į sėkmę
Bendrovė taip pat didžiavosi savo vidine politika, kuri padėjo išgyventi per šimtmečius. Paskutinis įmonės prezidentas, Masakazu Kongo, buvo keturiasdešimtasis dinastijos narys. Jis minėjo, kad įmonė nepaprastai lanksti atsirenkant svarbiausius lyderius. Vietoj to, kad perduotų įmonės valdymą vyriausiam sūnui, „Kongō Gumi“ pasirenka sūnų, pasižymintį geriausia sveikata, didžiausia atsakomybe bei talentu vadovavimui. Dar svarbiau, kartais tai net ne sūnus. 38-oje šeimos kartoje prie įmonės vairo stojo Masakazu Kongo močiutė.
Tad, jei norite, kad jūsų šeimos verslas tęstųsi taip ilgai, „Kongō Gumi“ siūlo jums tapti kartu konservatyviais ir lanksčiais – užsiimti tuo pačiu amatu daugiau nei tūkstantmetį ir esant poreikiui sulaužyti privilegijuoto pirmagimio principą. Tiesa, per tokį ilgą veiklos periodą būta ir daugiau nei statybų veiklos – antrąjį pasaulinį karą įmonė išgyveno gamindama karstus.
Žlugimo pamokos
„Kongō Gumi“ nuosmukis taip pat suteikia keletą vertingų pamokų. Nepaisant turtingos istorijos, keletas įprastų aplinkybių privertė bendrovę bankrutuoti. Devintajame dešimtmetyje Japonijos ekonomika augo, tad bendrovė daug investavo į nekilnojamąjį turtą. Po to, kai 1992-1993-iais sprogo ekonomikos burbulas ir prasidėjo recesija, jos turtas stipriai nuvertėjo. Antra, dėl socialinių priežasčių Japonijoje stipriai sumenko šventyklų statybų poreikis, ko pasekoje „Kongō Gumi“ pelningumas ėmė stipriai mažėti dar 1998-iais metais.
2004-iais metais įmonės apyvarta sumenko 35% ir teko atleisti nemažai darbuotojų. Kaip jau minėjome, 2006-iais metais atėjo pabaiga. Bendrovės skolų lygis pasiekė 343 mln. dolerių ir buvo neįmanoma tęsti veiklos. Tų metų sausio mėnesį bendrovės turtą išpirko stambus Japonijos statybos koncernas „Takamatsu“, o buvęs „Kongō Gumi“ buvo paverstas įmonės filialu.
Apibendrinant ilgametės „Kongō Gumi“ veiklos ir žlugimo pamokas, galime pasakyti: pasirinkite stabilią rinką, sukurkite lanksčią valdymo perdavimo politiką. Tam, kad išvengtumėte nuosmukio, atidžiai vertinkite verslo klimatą ir laikinas veiklas, kurios, neva, padidins finansinį įmonės stabilumą. Kai kuriais atžvilgiais šios pamokos prieštarauja tradicinei logikai. Tačiau, akivaizdu, norint išgyventi 14 šimtmečių reikia daugiau nei vien tik tradicinės logikos.
[ipencil]
