Didėjanti vidinė konkurencija
Kinijos bendrovėms plečiantis, kai kurios jų tampa rimtais tarptautiniais žaidėjais.
Viena jų – trečia pagal dydį mobiliųjų telefonų įrangos gamintoja „Huawei“. Dabar ši bendrovė turi milžinišką įtaką savo pramonės šakai.
Tarptautiniai milžinai „Siemens“ ir „Nokia“ privalėjo sujungti savo pajėgas, o „Alcatel“ įsigyti „Lucent“, norėdamos neatsilikti nuo „Huawei“.
[post_blocks]Jei finansų krizė turėjo didelių neigiamų pasekmių Vakarų pasauliui, tai Kinijai ekonominis nuosmukis davė teigiamą efektą – sustiprėjo Kinijos bendrovių konkurencinis pranašumas ir dabar jos plečiasi tarptautiniu mąstu.
To priežastis yra ne tik sparčiai didėjanti perkamoji galia, bet ir socializmo, vyravusio paskutiniame praeito amžiaus dešimtmečio, likučių atsikratymas.
Pastaruosius du metus Vyriausybė dėjo dideles pastangas smulkiąjam verslui vystytis – tai dar viena augimo priežastis. Beje, vietiniam verslui sąlygos neabejotinai patrauklesnės nei užsienio kapitalui, bet apie tai truputį vėliau.
Per ateinančius 5-10 metų pasaulis išvis Kinijos bendrovių galybę. Tarkim, automobilių gamintojai ateinančius penkerius metus spręs problemas, o tuo tarpu Kinijos automobilių pramonė plėsis į tarptautinis vandenis.
Lygiai tokia pati situacija bankininkystės sektoriuje. Kol Vakarų pasaulis tvarkys savo per finansų krizę sujauktus finansų sektorius, Kinija sėkmingai užsiims poziciją užsienio rinkose. Taip pat daugybę užsienio bendrovių Kinija tiesiog nupirks (šis reiškinys jau prasidėjo).
Kinijos bendrovės turi vieną svarbiausių pranašumų tarptautinėje rinkoje – pigi gamyba. Tačiau Vyriausybė nepasikliauja vien šia strategija, tad per pastaruosius metus daug investavo į švietimą, tyrimus bei inovacijas. Tarptautiniai konglomeratai (tame tarpe ir minėtas IBM) vis daugiau inovacijų centrų steigia būtent Kinijoje.
[quote align=“right“]Kinijos ekonominis potencialas slypi žinojime, kad Kinija yra reikalinga pasauliui, o pasaulis Kinijai – ne. Arba bent jau ne taip stipriai. Likusio pasaulio bendrovės tiesiog nebegali ignoruoti milžiniškos Kinijos rinkos.[/quote]Pagalvokite apie Kinijos aviacijos potencialą. Vyriausybės remiamos bendrovės netrukus ims konkuruoti su daugybe metų karaliaujančiomis „Boeing“ ir „Airbus“. Pastarąjai įmonei prireikė net 20 metų, kad pristatytų rinkai pirmąjį komercinį lėktuvą, o Kinijos bendrovėms užteks vos kelių metų.
Labai paprasta ir logiška yra Kinijos gamintojų strategija. Iš pradžių jie tarptautinę rinką pripildys pigiais produktais. Vėliau, išsikovoję didelę dalį rinkoje ims supirkinėti kitas įmones.
Tokiu būdu bus perimami visi rinkodaros kanalai, techninė bazė, efektyvios praktikos. Galiausiai Kinijos gamintojas savo rinkoje taps dominuojanti lyderė.
Kinijos ekonominis potencialas slypi žinojime, kad Kinija yra reikalinga pasauliui, o pasaulis Kinijai – ne. Arba bent jau ne taip stipriai. Likusio pasaulio bendrovės tiesiog nebegali ignoruoti milžiniškos Kinijos rinkos.
Iššūkis tarptautinėms bendrovėms yra surasti tinkamą balansą tarp trokštamos pozicijos Kinijoje ir turimų pozicijų kitose rinkose.
