Šiuolaikinė visuomenė susidūrė su ironiška situacija: mes taip stengiamės prailginti žmogaus gyvenimo trukmę, tačiau tuo pačiu labai nuvertiname vyresnį žmogų. Kaip? Izoliuojame juos, nesuteikiame prasmingos veiklos, kai šie turi daug daugiau patirties, bendravimo su kitais žmonėmis įgūdžių ir kita.
Savo įtaigioje kalboje evoliucijos biologas ir knygų autorius Jaredas Diamondas lygina tradicinę visuomenę, vyravusią prieš daug tūkstančių metų su šiuolaikine. Apie tai, kaip vyresni žmonės traktuojami įvairiose visuomenėse – TED konferencijos pranešime, sakytame 2013-ųjų metų kovo mėnesį:
„Daugybė tradicinių visuomenių atsikrato vyresnių žmonių vienu iš keturių tiesioginių būdų: nesirūpinant vyresniais žmonėmis, t.y. tinkamai nemaitinant bei nepasirūpinant higiena iki tol, kol šie miršta; paliekant juos, kai grupė persikelia į kitą gyvenamąją vietą; paskatinant vyresnius žmones įvykdyti savižudybę; arba juos tiesiog nužudant. Kokiose visuomenėse tai vyksta? Viena yra klajoklių ir medžiotojų bendruomenėse, kurios dažnai persikelia gyventi į patogesnę geografinę vietovę. Antra sąlyga – kai visuomenės pragyvenimo sąlygos sumenksta dėl susvyravusios išorinės aplinkos, tarkim, žlugusių derlių ar potvynių.“
[ivideo]„Kitose tradicinėse visuomenėse, tarkim, Naujosios Gvinėjos ūkininkų bendruomenėse, kuriuos tyrinėjau pastaruosius 50 metų, vyresniais žmonėmis rūpinamasi. Juos maitina. Jie išlieka vertingi. Jie gyvena ilgai. Pirma, vyresni žmonės toliau teikia naudingas paslaugas. Tradicinėse visuomenėse jie efektyviai gamina maistą, tinkamai prižiūri savo anūkus tuo tarpu, kai jų vaikai eina medžioti ir rinkti miško gėrybių tam, jog galėtų išmaitinti tiek savo vaikus, tiek tėvus. Taip pat vyresni žmonės gamina įrankius, ginklus, krepšius ir drabužius. Tiesą pasakius, šiuose amatuose jie yra labiausiai įgudę. Vyresni žmonės paprastai yra tradicinių visuomenių lyderiai ir daugiausiai nusimanantys politikoje, medicinoje bei kultūroje.“
