Kai Gordonas Gekko (vaid. Maiklas Douglasas) 1987-iais metais sukurtame filme „Volstrytas“ (angl. „Wall Street“) sako akcininkų auditorijai, jog „godumas yra gerai“, žinutė veikiau yra ne bandymas įtikinti, o elgsenos projekcija. Tokią išvadą padarė „Psychological Science“ redakcija po atlikto tyrimo Jūtos bei Pietų Karolinos universitetuose. Anot jų, įtakingi žmonės turi polinkį projektuoti savo elgseną – ypač savo klaidas – link visos grupės ar komandos, kuriai atstovauja.
Šis fenomenas, vadinamas saviinkaravimu (angl. self-anchoring), gali turėti žalingą efektą verslui. Iš įmonių vadovų tikimasi sėkmingo vadovavimo bendrovėms, tačiau kai lyderiai nejučia perduoda savo požiūrius, bruožus bei emocijas aplinkiniams, pastariesiems gali būti sunku konstruktyviai vertinti lyderį.
Dar daugiau, tyrimą atlikę mokslininkai buvo nustebę išsiaiškinę, jog saviinkaravimas dažniausiai pasireiškia negatyvia forma: turintys valdžią turi polinkį projektuoti pesimistiškas arba destruktyvias idėjas kitiems žmonėms. Tai gali būti bandymas pateisinti savo veiksmus ar perkelti netinkamus veiksmus į labiau pateisinamą kontekstą. Tuo tarpu pasekėjai gali imti manyti, jog negatyvi elgsena yra tinkama ar net pageidautina.
Tyrimai su studentais ir gautos išvados
Tyrimo autoriai atliko tris psichologinius eksperimentus su kolegomis studentais ir profesionalais bei įsitikino, jog valdžia paskatina saviinkaravimo reiškinį. Palyginus su mažesnę įtaką turinčiais asmenimis, lyderiai naudojo savo savybes vertinant kitus ir (ne)sąmoningai „primetinėjo“ kaip turėtų elgtis jų komandos.
„Žinoma, nei vienas nemėgsta manyti, jog jis ar ji yra beširdis ir egocentriškas sprendimų priėmėjas – daug patogiau manyti, jog jo pažiūros yra tokios pat kaip ir grupės“, – išvadose teigė tyrėjai. „Vietoj to, kad sakytų „Aš noriu to, todėl tai padarysiu“, įtakos turėtojas sako taip: „Aš noriu to, ir tai akivaizdžiai atspindi tai, ko nori grupė – būtent todėl tai padarysiu“, – priduria mokslininkai.
Taigi, tos pačios savybės, kurios įtakingą žmogų paverčia efektyviu gali būti jų žlugimo priežastimi. Lyderių polinkis link saviinkaravimo leidžia jiems greičiau priimti sprendimus, tačiau taip pat skatina ignoruoti kitų nuomonę, kuri gali būti teisinga. Dar blogiau, saviinkaravimo metu lyderiai – kaip Gordonas Gekko – gali manyti, jog jų asmeniniai tikslai yra tokie pat, kaip ir visos grupės (šioje vietoje savaime iškyla Vladimiro Putino atvaizdas, kuris lig šiol save laiko pačia Rusija).
Norėdami atsikratyti ar sumažinti saviinkaravimo reiškinį, verslo savininkai bei vadovai turėtų kvestionuoti save, ar jų sprendimai buvo priimti sistematiško proceso metu gavus grįžtamąjį ryšį. Ir kadangi saviinkaravimas taip stipriai susijęs su negatyvumu, vadovams turi būti primenama apie pozityvius būdus kurti vertę bendrovei. Kitaip tariant, godumas nėra visuomet teigiamas dalykas.
[ivideo]
