Kaip taikyti sukurtą modelį?
Pradžios taškas gali būti beveik bet kas. Galima pradėti nuo įvairių modelio elementų ir juos plėsti, pamažu apimant visumą.
Jei jau įvertinote, kurį dabartinio projekto etapą pasiekėte, ir galvojate, ką daryti toliau, kaip šabloną taikykite holistinį modelį. Gal jums reikėtų remtis savo patirtimi, sukauptu žinių fondu, o gal – pateikti užklausą tinklui.
[post_blocks]Pirmas „British Petroleum“ veiklos Vietname žingsnis buvo pradėti taikyti poprojektines peržvalgas, kad įmonė galėtų įžvelgti derybų pažangą. Derybos su šalių vyriausybėmis dažnai būna ilgos, sudėtingos ir vyksta tol, kol bendrovė sutinka investuoti didelius pinigus.
BP buvo įdomu pabandyti kitą priemonę. Taikant šį modelį kaip sistemą ir turint galvoje jau išnagrinėtas sritis, buvo galima paeiliui pažymėti sudedamąsias mokymosi prieš projektą, jo metu ir po jo dalis.
Šis modelis paskatino verslo vadovus svarstyti, kas sudaro jų konkrečios veiklos praktikos bendruomenę. Nuolat vyko dešimt atskirų derybų, bet tik keturi įmonės padalinio darbuotojai aprėpė jas visas. Kai kurie dalykai buvo komercinė paslaptis, taigi šias žinias derėjo patikėti tik keliems žmonėms, bet dalytis buvo galima su daugeliu.
Efektyviausiai žiniomis buvo keičiamasi visiems susėdus pietauti Hanojaus biure, taigi artimiausia bendruomene tapdavo dalyvavusieji visoje (dešimtyje) derybose, vadovybė ir vietinio vietnamiečių personalo atstovai.
Bendrovė Hanojuje įrengė „kovos kambarį“, projektų kambarį, viename iš kabinetų – žinių saugyklą. Ant šio kabineto sienų buvo kabinamos sandorio proceso ir Vietnamo vyriausybės organizacinės struktūros schemos. Žmonės čia ateidavo ir pasirengti susitikimams, ir juos apžvelgti. Jie pakabindavo ant sienos pagrindinių klausimų sąrašą ir galėdavo aptarti derybų žingsnius.
Vietnamo bendrovė kiekvieną savaitę užfiksuodavo svarbiausių poprojektinių peržvalgų santrauką ir jas apžvelgdavo savaitiniuose vadovybės susirinkimuose. Vadovybė tomis apžvalgomis remdavosi svarstydama artimiausių derybų prioritetus.
Kaip pasiekti, kad šis modelis taptų daugiau negu atskirų dalių suma? Tai įvyksta, kai žmonės mokosi prieš projektą, jo metu, po jo ir ieško žinių saugykloje, kurioje žinios nuolat papildomos ir atnaujinamos. Geriausia, kai tomis žiniomis besidominčiai bendruomenei rūpi, kad jos būtų pačios naujausios, žmonėms atrodytų naudingos, taigi jie patys jomis naudotųsi.
Įgyta patirtį jie fiksuoja ir įneša į jau sukaupta žinių fonda, tvarko saugyklą – išmeta nereikalingas ar pasenusias žinias, jas atrenka taip, kad būtų lengva pasiekti svarbiausias. Taip sukuriama savivaldos ir palaikymo sistema.
[quote align=“right“]Jei jau įvertinote, kurį dabartinio projekto etapą pasiekėte, ir galvojate, ką daryti toliau, kaip šabloną taikykite holistinį modelį. Gal jums reikėtų remtis savo patirtimi, sukauptu žinių fondu, o gal – pateikti užklausą tinklui.[/quote]Modelį taikykite nuosekliai
Vienas iš didžiausių „British Petroleum“ žinių vadybos specialistų patirtų sunkumų buvo įtikinti žmones kiekvieną kartą nesielgti vis kitaip. BP veiklos pobūdis sukūrė tvirtą techninį pamatą, klesti personalo naujovių kūrimas, bet vis dėlto išankstinis mokymasis yra vienas svarbiausių veiksnių.
Labai svarbu mokantis laikytis nuoseklumo ir autentiškumo, kad žinių paieškos taptų įpročiu. Turime atkakliai laikytis modelio, net jei jis neveikia pirmą ar kelintą kartą.
Golfo žaidėjui tai primintų pratybas teisingai smūgiuoti lazda. Profesionalas nurodo, kokius veiksmus reikia apmąstyti prieš kiekvieną mostą. Iš pradžių taip įtemptai galvojate, kaip pasukti lazdą, teisingai pastatyti kojas, nulenkti galvą ir iš lėto užsimoti, kad niekaip nepataikote į kamuoliuką.
Kai treneris jau leidžia atitraukti dėmesį nuo tų judesių sekos, viršų ima pasąmonė ir jūs sklandžiai mušate kamuoliuką. Reikia daug mėnesių (tiksliau, metų) praktikos, kad jūsų raumenys įsimintų neįprastą mostą ir žinios pavirstų natūralia kompetencija.
Modelis skirtas nuosekliam požiūriui į žinių vadybą susidaryti, kad besimokantis žmogus kartotų veiksmą keletą kartų, kol išmoks jį atlikti natūraliai.
[source]Šaltinis: Kriso Kolisono ir Džeofo Parselio knyga „Išmokite skristi. Praktinė žinių vadyba“ (2010 m.), kurią Lietuvoje yra išleidusi „Alma Littera“ leidykla. Norėdami ją įsigyti, apsilankykite oficialioje „Knygų Klubo“ svetainėje.[/source]
