Subalansuota plėtra
Bet kokio kompanijos veiklos vertinimo pagrindas turi būti finansiniai rodikliai, pavyzdžiui, pajamos, sąnaudos, pelnas ir pelningumas. Tik taip verslas yra vertinamas atviroje rinkoje, ir tai nieko neturėtų stebinti. Šiems rodikliams, kurie yra kitos organizuotos veiklos rūšies atsiliekantys indikatoriai, kontroliuoti ir vertinti buvo sukurti įvairūs sudėtingi metodai.
Dvidešimtajame amžiuje paprasto balanso ataskaitoje ir pelno (nuostolio) ataskaitoje naudojamų rodiklių pagrindu buvo sukurtas sudėtingas tinklas tokių finansinių rodiklių kaip akcijų vertė, pelnas vienai akcijai, pinigų srautas ir akcijų kaina pardavimų apimties atžvilgiu.
[term_blocks]Pats tikriausias būdas pabloginti savo veiklos efektyvumo matavimo rodiklius yra sukoncentruoti dėmesį vien į juos. Šiuolaikinės veiklos efektyvumo vertinimo sistemos turi tarnauti ne tik savininkams, bet ir klientams, bei darbuotojams, nes vienodai svarbų vaidmenį atlieka visos trys žmonių grupės. Mums nereikia žinoti, kuris rinkos dalyvis yra “kiaušinis“, o kuris “viščiukas“ ar “višta“. Jeigu santykiai tarp šių trijų grupių yra tvarkomi teisingai, jos tuo pačiu atsilygina viena kitai.
Tai pavaizduota šiame paveikslėlyje:
Finansinius pelnus užtikrina klientų lojalumas ir darbuotojų pasitenkinimas darbu. Panagrinėkime pavyzdį, kaip naudojamas benzinas. Norėdami taupyti benziną, nesikreipiame į ekonomistą, bet klausiame žmonių, kurie ką nors išmano apie automobilio darbą, pavyzdžiui, automobilių serviso meistrų. Kad jūsų automobilis naudotų mažiau benzino, meistras gali sureguliuoti automobilio variklį, atlikti dar kokius nors darbus.
Tačiau, be viso to, mums reikia keisti ir savo važiavimo stilių, vengiant staigių pagreitėjimų ir stabdymų ir t.t. Mes turime bent kiek išmanyti, kaip veikia vidaus degimo variklis, tačiau mums nereikia suprasti balanso ataskaitos.
Atliekant veiklos efektyvumo vertinimus, esminį vaidmenį atlieka supratimas ape interesų grupių poreikius ir tarpusavio ryšys tarp pirmaujančių ir atsiliekančių indikatorių.