Lengviau yra įvertinti aplinkybes, pagal kurias reikia priimti sprendimus, jeigu rizikos elementus pavaizduosime grafiškai, dviejose koordinačių ašyse atidėję pasekmės ir tikimybės reikšmes.
Tokiu būdu, naudodamiesi anksčiau pateikta lentele, gauname tokį grafinį vaizdą:
[term_blocks]
Apskritimų dydis nurodo rizikos lygį (tikimybė x pasekmė), o grafiko sritys yra atskiriamos linijomis. Kairiajame apatiniame grafiko kampe esantys rizikos elementai yra priimtini. Elementams, išdėstytiems vidurinėje zonoje, reikia imtis atitinkamų veiksmų, o elementai, esantys viršutinėje dešinėje srityje, yra nepriimtini, ir jų reikėtų arba išvengti, arba panaikinti.
Taigi toks grafikas gali būti naudojamos priimant pagrįstus sprendimus dėl rizikų, susijusių su skirtingomis alternatyvomis. Žinoma, toks pats metodas gali būti naudojamas nagrinėjant rizikas, susijusias su jau priimtais sprendimais.
[quote align=“right“]Rizikos klausimas nėra toks paprastas, ir jis reikalauja ganėtinai didelės patirties. Kompanijos politika ir rinkos dalyvių reikalavimai dažnai padeda nuspręsti, kokia rizika yra priimtina ir kokia ne.[/quote]Šiame skyrelyje aprašėme palyginti bendrą modelį, kuris dažnai taikomas atliekant rizikos analizę. Tačiau šis klausimas nėra toks paprastas, ir jis reikalauja ganėtinai didelės patirties. Kompanijos politika ir rinkos dalyvių reikalavimai dažnai padeda nuspręsti, kokia rizika yra priimtina ir kokia ne.
Rizikos analizę galima atlikti naudojantis ir kitais metodais, tarp kurių paminėtini įvairūs modeliavimo metodai (pavyzdžiui, Monte Karlo modeliavimo metodas), scenarijų analizės metodas (žr. skyrelį “Scenarijus“) ir įvairių rūšių konkrečių aplinkybių tyrimai.