Bet koks sprendimas yra susijęs su rizika, ar tai būtų žalos aplinkai rizika, finansiškai nepalankių investicijų rizika, rizika, kad konkurentas priims geresnį sprendimą, ir t.t.
Imantis rizikos, verslas gali patirti finansinių nuostolių ar kitų nepatogumų. Vadybos požiūriu, rizikos analizė (angl. “risk analysis“) atlieka svarbų vaidmenį priimant sprendimus ir planuojant projektus.
Rizikos laipsnį galima apskaičiuoti paprasta formulė:
[term_blocks]
Taigi rizika yra tikimybės, kad rizikos elementas atsitiks, ir pasekmių, kurių kils, jei toks rizikos elementas atsitiks, funkcija. Pasekmės gali būti įvertintos pinigais, bet paprastai jos yra išreiškiamos indeksu.
Tarkim, vadovybė turi pasirinkti vieną iš penkių skirtingų strtegijų, nuo A iki E. Kiekviena turi savo nustatytą rizikos elementą. Kiekvienam rizikos elementui buvo įvertinti šie veiksniai:
- Tikimybė, kad rizikos elementas atsitiks;
- Pasekmė, jeigu toks rizikos elementas atsitiktų.
Tikimybė yra išreikšta procentais, o pasekmėms buvo priskirta reikšmė nuo 1 iki 10, kur 1 reiškia mažas pasekmes, o 10 – katastrofiškas pasekmes. Tyrimo rezultatai pavaizduoti lentelėje:
Tokios padėties pavyzdys gali būti investicija į naują technologiją, kai rizikos elementas reiškia, kad ši technologija klientų akyse nepasiteisins. Kitas pavyzdys galėtų būti, kai mes sutinkame su klientų reikalavimais dėl prekių pristatymo, tačiau rizikos elementas reiškia, kad mes negalėsime prekių pristatyti laiku, išlaikydami sutartą kokybės lygį.
Analizuodami lentelėje suvestus duomenis, matome, kad rizikos elementas G generuoja didžiausią rizikos laipsnį (6,4), todėl reikėtų ką nors daryti su strategija B. Tačiau leistinų nuokrypių ribos yra paprastai nustatomos pasekmės reikšmėms, pavyzdžiui, veiksmų reikia imtis visoms rizikoms, jeigu potencialios pasekmės reikšmė yra didesnė už 7. Tokiu atveju prioritetą reikėtų priskirti rizikos elementui A, nors rizika šiuo atveju dėl mažos tikimybės yra ganėtinai maža (2).