sąvokos, kuri sutrumpintai yra žymima kaip JIT (angl. "just-in-time"), šaknys glūdi Japonijos vadybos filosofijoje. Ši sąvoka apima tokius išteklių aktyvavimo būdus ir metodus, kurie padeda minimizuoti laukimo laiką, optimizuoti pereinamuosius laikus ir pagerinti gamybos veiksmingumą.
Didžiausia JIT sistemos pritaikymo sritis yra masinė gamyba pramonėje. Tai reiškia, kad subtiekėjų integravimo grandinėje atsargų laikymui dažnai yra skiriama per maža dėmesio. JIT sistema yra pati veiksmingiausia šiomis sąlygomis:
- Gamybos apimtys per laiko vienetą yra lengvai prognozuojamos.
- Trumpas užsakymų įvykdymo laikas.
- Gamybos apimtys yra santykinai didelės.
- Pastovūs pardavimai.
- Darbo užduotys kartojasi.
Užbaigdami šį skyrelį, aprašysime keletą kritinių pastabų JIT koncepcijos atžvilgiu. Maiklas Kusumano (Michael Cusumano) iš Masačusetso technologijų instituto (MIT) Slouno (Sloan) vadybos mokyklos nustatė keletą sistemos apribojimų, kurių iki šių laikų neišvengė daug kompanijų:
- Pristatymai “pačiu laiku“ sukėlė didžiules aptarnavimo problemas. Laukdami, kol bus pristatytos gamybai reikalingos dalys, gamyklos darbininkai neturi darbo.
- Japonijos kompanijos, vykdydamos ekspansiją į kitas šalis, ne visada gali surasti tiekėjų, kurie tenkintų griežtus JIT sistemos standartus, reikalaujančius puikių santykių su tiekėjais.
- Ribotas produktų gyvavimo ciklas ir didesni gamybos kitimo poreikiai sukelia problemų JIT sistemoje, kurios pasireiškia tuo, kad sunku lanksčiai pasirinkti tiekėjus ir nuolat pertvarkyti struktūrą, o tai yra dažnai reikalinga.