Vadyba

Gamyba pačiu laiku

sąvokos, kuri sutrumpintai yra žymima kaip JIT (angl. "just-in-time"), šaknys glūdi Japonijos vadybos filosofijoje. Ši sąvoka apima tokius išteklių aktyvavimo būdus ir metodus, kurie padeda minimizuoti laukimo laiką, optimizuoti pereinamuosius laikus ir pagerinti gamybos veiksmingumą.

Sąvokos “pačiu laiku“ (angl. “just-in-time“), kuri sutrumpintai yra žymima kaip JIT, šaknys glūdi Japonijos vadybos filosofijoje. Ši sąvoka apima tokius išteklių aktyvavimo būdus ir metodus, kurie padeda minimizuoti laukimo laiką, optimizuoti pereinamuosius laikus ir pagerinti gamybos veiksmingumą. JIT dar vadinama taupiąja gamyba arba nepersidengiančia gamyba. JIT koncepcijos esmė – turėti reikiamą daiktą reikiamoje vietoje reikiamu laiku.

JIT filosofiją pirmieji įsisavino automobilių gamintojai, kurių priešakyje žengė “Toyota Motors“. Vakaruose šią filosofiją išpopuliarino visuotinės kokybės vadybos (TQM) ekspertai Demingas (Deming) ir Juranas (Juran), o šią sistemą pačioje ankstyvoje jos gyvavimo stadijoje pradėjo naudoti “Ford“ ir “General Motors“.

[term_blocks]

JIT koncepcijos varomosios jėgos paprastai pasireiškia darbe per vieną ar daugiau išdėstytų veiksnių:

  • Įrangos paruošimo darbui laiko sumažinimas.
  • Užsakymų sistemos tobulinimas.
  • Trumpesnis užsakymų įvykdymo laikas ir veiksmingesnis procesas.
  • Sugebėjimas gaminti mažas produkcijos siuntas.
  • Mažesnės gamybos sąnaudos.
  • Mažesni pertekliniai pajėgumai.
  • Mažesnis saugomų atsargų kiekis.
  • Mažesnis gamyboje atsirandančių defektų kiekis.

Kai organizacijos pradeda diegti JIT projektą, šis paprastai yra vykdomas kombinacijoje su šiomis priemonėmis:

[quote align=“right“]Didelės atsargos negerina klientų aptarnavimo lygio. Silpnai funkcionuojančios sistemos ir tikslumo siekimas reiškia, kad atsargos – o tai prieštarauja įprastinei išminčiai – negerina klientų aptarnavimo lygio.[/quote]
  • Pirkti ir gaminti prekes mažesnėmis siuntomis, bet kokybiškesnes.
  • Projektuoti veiksmingesnius darbo srautus bei šalinti laiko ir sąnaudų nesklandumus.
  • Peržiūrėti santykius su interesų grupėmis ir nustatyti, kokią jos daro įtaką gamybos mechanizmui.
  • Kurti partnerystės santykius su svarbiais tiekėjais.
  • Nedaryti nereikalingo darbo ir sumažinti klaidų kiekį.
  • Neleisti atsirasti techniniams gedimams ar bet kokiems kitiems gamybos trikdžiams.
  • Motyvuoti bendradarbius, kad skatintų darbininkus dalyvauti gamybos procese.

Kad su gamyba susiję darbo srautai taptų veiksmingesni, buvo atskleista keletas momentų, ir kai kurie iš jų – visiškai netikėti:

  • Didelės atsargos negerina klientų aptarnavimo lygio. Silpnai funkcionuojančios sistemos ir tikslumo siekimas reiškia, kad atsargos – o tai prieštarauja įprastinei išminčiai – negerina klientų aptarnavimo lygio.
  • Minimizuojant išteklius, didėja produktyvumas. Didesnis tikslumas padeda tiksliau laikytis darbo grafiko, gerinti kokybę ir didinti efektyvumą.
  • Kai daug dėmesio skiriama tikslumui ir darbo grafikui, didėja darbuotojų motyvacija ir pasitenkinimas darbu. Tokia išvada gali būti netikėta.
  • Gerėja kokybė. Taip yra dėl to, kad bet koks JIT sistemos funkcionavimo sutrikimas gali sukelti rimtų pasekmių; taigi defektai nustatomi žymiai greičiau.
  • Mažiau naudojama išteklių ne tik dėl to, kad gamyboje yra mažiau naudojama kapitalo, bet ir dėl to, kad sumažėja defektų šalinimo sąnaudos, o produktyvumas, kaip jau buvo minėta, didėja.

Apie autorių

Įžvalga

www.verslas.in