Naujosios finansų institucijos
Kitas nemažiau svarbus žingsnis visuotinės gerovės valstybės link buvo būsto paskolų organizacijų sukūrimas JAV. Kovojant su skurdu ir siekiant sumažinti kylantį visuomenėje radikalizmą jau 1932 m. Naujojo kurso kūrėjai sukūrė būsto savininkų paskolas.
Dar vėliau 1938 m. atsirado Federalinė nacionalinė nekilnojamo turto asociacija, antrinių būsto paskolų rinka. Po kelių dešimtmečių panašių žingsnių ėmėsi M. Thatcher konservatorių vyriausybė Britanijoje. Ten atsirado ištisa būsto savininkų klasė, suinteresuota politiniu stabilumu, kurios, vėlgi, taip trūksta Lietuvoje.
[post_blocks]Kitame pasaulio pakrašty, Bangladeše, XX a. pabaigoje atsirado dar viena įdomi finansinių institucijų rūšis. Tai – mikrofinansai. Jų atsiradimas – žingsnelis iš skurdo gniaužtų besivystančiose valstybėse. Susipažinus su mikrofinansų institucijų veikla belieka sutikti su autoriaus išvada, kad ne finansinės institucijos, o jų trūkumas yra vienas iš skurdo šaltinių.
Globalizacija, antras dublis
Šiandien gyvename globaliame pasaulyje, minimaliai varžomi sienų. Laisvas prekių ir kapitalo judėjimas, išplėtotos komunikacijos sukuria įspūdį, jog pasaulis virsta vienu dideliu kaimu. Bet šis periodas nėra kažkuo naujas. N. Fergusonas pažymi, kad taip jau buvo tris dešimtmečius iki 1914 m. Ir tik Pirmasis pasaulinis sugriovė sistemą.
Nors autorius apeina „slidžią“ globalizacijos privalumų ir trūkumų temą, pateiksiu kelis savo pastebėjimus, nesutampančius su žiniasklaidos peršamais vertybiniais štampais. Pirmiausia, kokie globalizacijos pliusai? Laisvos kapitalo įplaukos skatina šalių, į kurias investuojama, vystymąsi, laisvas prekių judėjimas leidžia vartotojams įsigyti pigesnių prekių ir siūlo didesnį asortimentą.
Bet su šiais privalumais atsiranda ir neišvengiami nuostoliai. Pirmiausia nukenčia vietos gamintojai, negalintys atlaikyti konkurencijos su atvežtine produkcija, nemažai žmonių netenka darbo, dalis jų virsta nuolatiniais šalpos gavėjais ir valstybės išlaikytiniais.
Nukenčia ir silpnesnis vietos kapitalas, dėl mažesnės apimties jam sunkiau konkuruoti globalioje rinkoje. Ilgainiu gali susiklosti padėtis, kai dėl ūkinės specializacijos vienos šalys tampa gamintojomis, o silpnesnės – tik žaliavų priedeliais ar net tarptautinių organizacijų išlaikytinėmis.
[quote]Kitame pasaulio pakrašty, Bangladeše, XX a. pabaigoje atsirado dar viena įdomi finansinių institucijų rūšis. Tai – mikrofinansai. Jų atsiradimas – žingsnelis iš skurdo gniaužtų besivystančiose valstybėse. Susipažinus su mikrofinansų institucijų veikla belieka sutikti su autoriaus išvada, kad ne finansinės institucijos, o jų trūkumas yra vienas iš skurdo šaltinių.[/quote]Varžytuvės dėl pasaulinės valiutos statuso
Ką tik minėjome įdomų jubiliejų – praėjo 40 metų nuo tos dienos, kai 1971 m. JAV prezidentas R. Niksonas priėmė istorinės svarbos žingsnį: atsiejo dolerį nuo aukso ir uždraudė piliečiams laikyti auksą namuose.
Panašų Prancūzijos karaliaus žingsnį Law finansinės aferos metu Volteras pavadino „didžiausiu tironijos aktu“. Atrodo, kad JAV prezidentui pavyko „atsipirkti“ geriau, negu nelaimingajam Prancūzijos karaliui – JAV doleris užtikrintai išlaikė svarbiausios pasaulio valiutos statusą ir be paramos auksu, laisvai svyruojant kitų valiutų atžvilgiu. Tik… nieko nėra amžino?..
Deja, bet kaip tik šiuo metu JAV iš didžiausios skolintojos virto didžiausia skolininke ir vis garsiau pasigirsta kalbos, kad reikalinga nauja pasaulio valiutų sistema. Tai glaudžiai susieta su tuo vaidmenų pasikeitimu.
Tada Kinijoje įvyko esminės permainos, valdžia atsisakė daugelio planinės ekonomikos formų ir leido vystytis pirmiems laisvos rinkos daigams. Į šalį plūstelėjo investicijos. Milžiniška rinka, pigi ir socialiai neapsaugota darbo jėga masino investuotojus kaip muses medus. Pigios produkcijos antplūdis didino prekybininkų pelnus, o vis glaudžiau susiliejančios Vakarų ir Kinijos ekonomikos kėlė politikų viltis ir nerealius progreso lūkesčius.
Tačiau perkėlus daug rankų darbo reikalaujančių gamybą į Kiniją, Jungtinėse Valstijose atsirado paklausos-pasiūlos disbalansas. Amerikiečiai noriai pirko pigias kiniškas prekes, bet brangi, aukštų technologijų pagrindu sukurta amerikiečių produkcija kinams buvo nereikalinga (prisiminkime kad ir ginčus dėl autorinių teisių pažeidimų; netgi sakoma, kad kinai iš esmės nesupranta, kaip galima uždrausti nuplagijuoti gero dizaino prekę ir pagaminti ją pigiau).
Pavyzdžiai iš istorijos
Atsiradusį prekybos deficitą teko dengti doleriais. Padėtį apsunkino JAV virtimas iš pasaulio skolintojos chroniška skolininke (šiuo metu JAV valstybės išorinė skola viršija 14 trilijonų dolerių, plg. Kinijos – tik 400 milijardų, Lietuvos – apie 16 milijardų, mūsų kaimynės Lenkijos – apie 60 mlrd. dolerių). Tai kelia pagrįstą Kinijos susirūpinimą, o ši valstybė didžiąją valiutos atsargų laiko būtent doleriais. Kartu JAV yra didžiausias Kinijos prekybos partneris, ir ateitis parodys, kaip šioms šalims pavyks išspręsti iškilusias globalios ekonomikos problemas.
Nuolat silpstančio dolerio prestižo ir augančios JAV valstybės skolos kombinacija man primena XVI-XVII a. Ispaniją, kai ši iš galingiausios pasaulio valstybės, potencialiai turinčios didžiausias finansines galias, dėl finansinio neatsakingumo ir perdėtų ambicijų virto antraeile, praeitimi gyvenančia valstybe. Ta pati jau minėta XVII a. pabaigos Prancūzijos situacija, o šiuolaikiniame pasaulyje – Graikijos krizė… ar visa tai nėra įspėjimas ir pamoka visam Vakarų pasauliui? Ar gresia dar viena krizė ir recesija? Į šiuos klausimus galiausiai atsakys laikas.
[source]Šis straipsnis yra verslo edukacijos portalo „Verslas.in“ nuosavybė, tad kopijuoti ar kitaip panaudoti straipsnyje esančią medžiagą – griežtai draudžiama.[/source]
