Knygų apžvalgos

Knygos „Pinigų triumfas“ apžvalga

Nuo palūkininkavimo pradžios iki šiuolaikinės bankininkystės

Gerieji pavyzdžiai?

1973 m. po perversmu pasibaigusio Allendės valdymo Čilės ekonomika buvo apverktinos būklės: 900 procentų metinė infliacija, bankrutavusi pensijų ir išmokų sistema, visiška marksistiniais metodais valdytos ekonomikos suirutė.

Galimybe įgyvendinti kardinalias reformas pasinaudojo ekonomikos Nobelio premijos laureatas Miltonas Friedmanas. Viena pagrindinių jo minčių buvo ta, kad infliacija – grynai monetarinis reiškinys.

[post_blocks]

1975 m. atvykęs į Čilę jis patarė imtis šių priemonių: pažaboti infliaciją, sumažinti valstybės išlaidas ir privatizuoti valstybines įmones, leisti laisvai judėti kapitalui. Šiais patarimais pasinaudojo jauni Čilės ekonomistai, vadinamieji „Čikagos vaikinai“. Vėliau jų pavyzdžiu, nors ne taip radikaliai, naudojosi R. Reaganas ir M. Theatcher.

Čilės pavyzdys tapo užkrečiamas, privačias pensijų kaupimo sistemas sukūrė Peru, Kolumbija ir Kazachstanas (o galiausiai ir Lietuva). Reformas vykdė Bolivija, Salvadoras ir Meksika. Kai skurdo lygis Čilėje 15 procentų, kitur Lotynų Amerikoje – 40 procentų.

Žinoma, tokie pasiekimai daro įspūdį, bet autorius nepamini, kokia kaina tai pasiekta, kokios vyko gelminės visuomenės transformacijos. Štai Didžiojoje Britanijoje po konservatorių reformų atsisakius nuostolingų įmonių vietoj darbininkų atsirado išlaikytinių klasė, o liberalūs, verslą skatinantis įstatymai pritraukė milijonus imigrantų, nepasiruošusių integruotis į britų visuomenę.

Takoskyra tarp turtingiausiu šalies piliečių ir skurstančiųjų tapo katastrofiška, sumenko medicinos paslaugos, vėl atgijo tokios pamirštos ligos kaip tuberkuliozė ir kitos, universitetai virto būsimus verslininkus ruošiančiomis įstaigomis, smarkiai smuko humanitarinis paruošimas. Taigi, neįmanoma visko paskaičiuoti tik ekonomine nauda ar abstrakčia gerove.

Ne vien pinigai lemia

Sunku sutikti su N. Fergusono požiūriu, kad finansinis Nyderlandų pranašumas padėjo šiai šaliai XVII a. laimėti prieš Ispaniją. Negalima pamiršti žmogiško veiksnio. Olandų gezų didvyriškumo negalėjo kompensuoti jokios ispanų sidabro kasyklos. Laimėjo ne didesnį kapitalą valdantys Nyderlandai (iš tikrųjų Nyderlandų ir Ispanijos, nežiūrint pastarosios bankrotų, galia buvo panaši), laimėjo drąsūs Olandijos patriotai, ispanų samdoma kariuomenė buvo sutriuškinta ilgoje nuožmioje partizaninėje (1568-1648 m.) kovoje.

[quote]Takoskyra tarp turtingiausiu šalies piliečių ir skurstančiųjų tapo katastrofiška, sumenko medicinos paslaugos, vėl atgijo tokios pamirštos ligos kaip tuberkuliozė ir kitos, universitetai virto būsimus verslininkus ruošiančiomis įstaigomis, smarkiai smuko humanitarinis paruošimas. Taigi, neįmanoma visko paskaičiuoti tik ekonomine nauda ar abstrakčia gerove.[/quote]

Kita vertus, tenka visiškai sutikti su autoriaus nuomone, jog pirmos akcinės bendrovės 1600 m., akcijų biržos įkūrimas 1608 m. ir centrinio banko atsiradimas nulėmė ekonominį Nyderlandų iškilimą ir kolonijinės imperijos susikūrimą. Tuo tarpu Ispanija, nors ir valdanti Lotynų Amerikos sidabro kasyklas, bet kupina nerealių ambicijų ir nesugebėjusi apgalvotai tvarkyti savo finansų, virto antraeile valstybe.

Burbulai: buvo ir bus

Prakalbus apie akcinių bendrovių ir biržos atsiradimą, būtina paminėti, kaip atsiranda akcijų burbulai. Svarbiausias akcijų burbulų susidarymo ir žlugimo yra žmogiškasis veiksnys. Kaip pastebi N. Fergusonas, yra kelios pereinamos stadijos, kai padidinti pelno lūkesčiai iš pradžių sukelia akcijų bumą, po to atsiranda nusivylimas ir galų gale – panika.

Būtent taip atsitiko 1929 m. kai prasidėjo Didžioji Depresija, dar apsunkinta likvidumo krizės. Tokia buvo škoto Law įkurtos Misisipės kompanijos žlugimo 1719 m. priežastis. Asmeniškai aš abejoju autoriaus išvadoms, kad būtent Law aferos sukėlė 1789 m. Prancūzijos Revoliuciją. Per daug praėjo laiko… Taip, chroniškas Prancūzijos valdžios išlaidavimas (valstybė 1788 m. bankrutavo), nesugebėjimas tvarkytis su valstybės finansais, žinoma, buvo viena iš Revoliuciją sukėlusių priežasčių.

Nors tuo pačiu būtina nepamiršti prancūzų švietėjų, visą XVII a. aktyviai kritikavusių Burbonų absoliutizmą, indėlio. Ekonominiai burbulai ir jų žlugimas nėra praeities reiškinys. „Enron“, informacinių technologijų firmų akcijų burbulo žlugimas ir kiti akcijų biržos nuosmukiai tai tik patvirtina.

Draudimo ištakos – Japonijoje ir Škotijoje

Dar kapitalizmo aušroje žmonėms reikėjo kažkokio užtikrintumo dėl ateities. Gyvybės draudimo atsiradimas XVII a. Škotijoje (paremtas to meto matematikų pasiekimais), manau, buvo socialinio draudimo pradžia ir žingsnis link visuotinės gerovės valstybės link.

Galima teigti, kad tam tikras saugumo dėl savo ateities jausmo atsiradimas buvo pirmoji prielaida atsirasti socialinės gerovės valstybei. Panaši situacija susiklostė ir Japonijoje. Jau XIX a. šalyje, krečiamoje įvairių gamtinių kataklizmų, buvo trylika įvairių (ne vien nuo stichinių nelaimių) draudimo rūšių.

Pradėjusi karą Kinijoje vyriausybė suprato, kad privatus draudimas negali padėti visais gyvenimo atvejais ir pati ėmėsi organizuoti visuotinį draudimą 1937 m. Tai galėtų būti pamoka ir Lietuvai, užkrovusiai beveik visą pensininkų ir bedarbių išlaikymo naštą ant mokesčių mokėtojų pečių.

Žymos