Atsiradus strategijos disciplinai, daugiausia vyravo racionalusis požiūris į strategiją.
Tai apėmė nuoseklius ir logiškus žingsnius, kaip tikslų nustatymas, aplinkos analizė, bendrovės (taip pat ir konkurentų) stiprybių ir silpnybių identifikavimas, strategijos pasirinkimas ir jos įgyvendinimas.
Šis požiūris datuojamas iki 6-ojo ir 7-ojo dešimtmečio ir daugiausia siejamas su Rolando Kristenseno, Igorio Ansofo ir Alfredo Čandlerio pavardėmis.
[post_blocks]Deja, racionalusis požiūris turi rimtų trūkumų, pvz. nelankstumas. Todėl neišvengiamai radosi naujas požiūris į strategiją, kuriame bendrovės stengiasi greitai reaguoti į besikeičiančias aplinkybes ir prie jų priderinti savo verslo strategijas.
Daugiausia su šiuo požiūriu siejamas Henris Mintzbergas. Anot jo, strateginį planą turi keisti strateginis mąstymas, o racionalius vadovus turi keisti pragmatiškesni lyderiai.
Nuo to laiko radosi daugybė vadybos teoretikų, kūrusių savitą strateginių požiūrių klasifikaciją. Vieni sakė, jog strategiją reikia skirstyti į klasikinę ar evoliucinę, kiti į liniję ar adaptuojančiąją, o minėtasis Mintzbergas išskyrė net dešimt strategijos požiūrių.
Žinoma, visi šie požiūriai turi daug bendro ir persipina tarpusavyje, tad verslo vadovui gali būti sunku susigaudyti jos gausybė. Taigi, nusprendėme pateikti savo požiūrių į strategiją klasifikaciją, kurių suskaičiavome vos keturis.
Racionalus požiūris
Daugybė bendrovių, ypač didžiosios, turi strateginius planavimo departamentus, kurių funkcija yra peržiūrėti praeitus ataskaitinius laikotarpius ir suformuoti ateinančių metų strategiją. Dažniausiai tai labai formalizuotas procesas, todėl lėtas ir nelankstus.
Vadovai ir departamento darbuotojai kartu peržiūri pardavimų rodiklius, rinkos tyrimus bei užsibrėžia siektinus tikslus. Vėliau kuriamos darbotvarkės (mėnesiui, pusmečiui, metams), per kuriuos bus tikrinama ar strategija įgyvendinama tikslingai ir neatsiliekama nuo grafiko.
Logiškasis požiūris
Bendrovės, kurios nesiima įgyvendinti plano, kol absoliučiai neįsitikina pasirinkto plano tikslumu, laikosi logiškojo požiūrio. Kartais tokios bendrovės strategiją imasi įgyvendinti paskutinę minutę, vos tik gauna svarbią informaciją ar šviežiausią naujieną iš kitų rinkos dalyvių.
[quote align=“right“]Nors bendrovė užsibrėžia įgyvendinti didelius tikslus, ambicijos gali būti didesnės nei gebėjimai, tad strateginis elgesys turi būti keičiamas nedelsiant. Tai ir yra gebėjimas prisitaikyti, arba evoliucinis požiūris. Dažniausiai jį taiko didelio kapitalo intensyvumo kompanijos, nes menkiausi aplinkos pokyčiai šiose rinkose nulemia sėkmę ir bankrotą.[/quote]Toks požiūris leidžia būti lankstesniam nei racionaliuoju atveju, bet yra prarandamas greitis, kuris šiais laikais versle gyvybiškai svarbus. Didžiausia dilema vadovams yra nuspręsti iki kokio lygmens prisitaikyti prie rinkos ir iki kokio lygmens maištauti rinkoje. Priešprieša, kuri turi būti išspręsta.
Evoliucinis požiūris
Tarp strategijos pasirinkimo ir jo įgyvendinimo yra didžiulis darbas. Kaip pasirinkti tinkamą įgyvendinimui strategiją ir kokia kryptimi keisti pasirinktą strategiją, jei įgyvendinimas nevyksta pagal planą? Atsakymas – taikyti evoliucinį požiūrį, kuris yra geriausias elementas tarp šių dviejų procesų.
Nors bendrovė užsibrėžia įgyvendinti didelius tikslus, ambicijos gali būti didesnės nei gebėjimai, tad strateginis elgesys turi būti keičiamas nedelsiant. Tai ir yra gebėjimas prisitaikyti, arba evoliucinis požiūris. Dažniausiai jį taiko didelio kapitalo intensyvumo kompanijos, nes menkiausi aplinkos pokyčiai šiose rinkose nulemia sėkmę ir bankrotą.
Kultūrinis požiūris
Kartais bendrovių vadovai pasirenka tą kelią, kurį diktuoja organizacijoje vyraujanti kultūrinė atmosfera. Akivaizdu, kad Jungtinėse Valstijose ar Didžiojoje Britanijoje įsikūrusių įmonių požiūris į strategiją bus kitoks nei bendrovių, įsikūrusių Japonijoje ar Kinijoje.
Šie kultūriniai elementai dažnai nebūna išreikšti žodžiais ir veikia pasąmonės lygmenyje. Visa esmė yra įmonės susiliejimo, arba konvergencijos laipsnis, t.y. iki kokio lygio bendrovė veikia pagal savitą kultūrą savo ir užsienio rinkose. Kartais tai suderinti sunku, bet kultūrinis požiūris suteikia savitumo ir nuoseklumo įgyvendinant strategiją.
[source]Šaltinis: Deivido Foulknerio ir Endriu Kempbelo redaguota knyga „Oksfordo strategijos vadovas“ (angl. „The Oxford Handbook of Strategy“). Norėdami įsigyti šią knygą, apsilankykite oficialioje „Oxford University Press“ svetainėje.[/source]
