Eilutė su bet kokiais duomenimis | 1672738941421626349……… |
Eilutė su bet kokiais duomenimis: | 7452308507701029857……… |
Eilutė su bet kokiais duomenimis? | 3891821463731365823……… |
Eilutė su bet kokiais duomenimis; | 2462786558714469272……… |
Tik vieno simbolio pasikeitimas visiškai pakeičia kriptografinį raktą. Apie šią svarbią ypatybę dar kalbėsime.
Blockchain tinklas
Visi duomenys saugomi vartotojų, kurie, iš esmės, gali elgtis kaip nori – net bandyti apgauti kitus sistemos dalyvius – kompiuteriuose. Niekas nieko nedraudžia, nes visi lygūs ir vienodai atsakingi. Tinklui nereikalingi jokie bankai, vadovai, kontrolieriai ar auditoriai, taip pat – draudimo žalų atlygintojai – niekas. Tapdamas tinklo dalyviu vartotojas prisijungia prie tinklo kompiuterių ir gali keistis duomenų blokais ir įrašais. Sistema neturi geografinio priklausomumo: Vilniaus vartotojas gali prisijungti prie kitų, esančių bet kurioje pasaulio vietoje. Gaudamas duomenis vartotojas patikrina jų korektiškumą ir įsitikina tikrumu, išsaugo savo kompiuteryje ir siunčia toliau į tinklą. Taigi – tinkle gali cirkuliuoti du informacijų pavidalai – tikras ir suklastotas. Sąžiningas vartotojas, gavęs klastotę, toliau jos nesiunčia. Galiausiai suklastoti duomenys cirkuliuoja tik tarp kenkėjų, o tikrieji vartotojai keičiasi tik korektiškais duomenimis.
Tinklo dalyviai yra dviejų lygių: paprasti, kuriantys naujus įrašus ir maineriai – kuriantys blokus. Blokų kūrimas yra labai sudėtingas ir didelių reursų reikalaujantis darbas, tad nedaug kas nori tuo užsiimti. Paprasti vartotojai kuria ir tinkle platina įrašus: pav: „vartotojas, kurio raktas A sinčia vartotojui, kurio raktas B 300 piniginių vienetų“. Arba: „vartotojas, kurio raktas X išsinuomojo automobilį, kurio raktas C“. Jei žinote automobilio raktą, sužinosite, ar jis priklauso išperkamosios nuomos bendrovei, tačiau nesužinosite savininko duomenų, jei pastarasis jų viešai neskelbia.
Vienas žmogus gali turėti keletą raktų, todėl net ir žinodami automobilio savininko Pavardenio raktą negalėsite sužinoti ar tas pats Pavardenis turi paskolų bankuose.
Maineriai surenka įrašus, patikrina juos ir perkelia į blokus, siųsdami juos į tinklą. Tinklo vartotojai gauna blokus ir juos išsaugo. Taip jie gali kurti korektiškus įrašus patys ir tikrinti kitų sistemos dalyvių įrašų patikimumą.
Kol naujas įrašas neįkeltas į jokį bloką jis nėra laikomas patikimu. Dalyviai gali juo pasinaudoti, tačiau patys prisiimdami riziką, jog šis įrašas – klastotė ar per klaidą atliktasi, kurį netrukus pakeis. Paprastai tinklo dalyviai naujus įrašus siunčia vieni kitiems kol galiausiai jie pasiekia tinklo mainerį, kuris juos įkelia į bloką. Kai įrašas įkeltas į bloką, jo pašalinti nebegalima ir jis laikomas korektišku ir patikimu.
Štai taip ir veikia blockchain.
Bloko struktūra
Blockchain bloką sudaro antraštė ir bloko turinys