Prieš keletą metų „Lever Brothers“ pakvietė septynias agentūras pateikti veiksmų planus, susijusius su televizijos medija, kuri tuo metu buvo dar visiškai nauja.
Kitos agentūros paruošė atitinkamus šešių ar septynių puslapių dokumentus, tačiau mano agentūroje dirbęs vienas jaunuolis nepasivargino ir surinko visus įmanomus statistinius duomenis.
Dirbdamas dieną naktį tris savaites iš eilės, galiausiai pristatė analizę, kurios apimtis siekė šimtą septyniasdešimt septynis puslapius.
[post_blocks]Tingūs jo kolegos išjuokė jį kaip neįveikiamą darboholiką, tačiau jau po metų jis buvo išrinktas į mūsų direktorių tarybą. Dauguma tokių sėkmingų pavyzdžių ir nulemia pavieniai atvejai. Il faut épater les clients (liet. klientus reikia stulbinti).
Dauguma į agentūras dirbti ateinančių gabių jaunuolių šiandien pasiryžę tapti projektų vadovais – taip yra tikriausiai dėl to, kad universitetuose jiems buvo sakoma, kad jų misija gyvenime yra vadovauti ir vykdyti, o ne dirbti specialisto darbą.
Jie, atrodo, tarsi nepastebi fakto, jog visi šešių didžiausių pasaulio agentūrų vadovai prieš iškildami dirbo specialisto darbą. Keturi iš jų dirbo tekstų kūrėjais, vienas – žiniasklaidoje, o dar vienas – tyrimų srityje.
Būnant projektų vadovu kur kas sunkiau išsiskirti nei dirbant specializuotą darbą. Retai kuriam projektų vadovui tenka galimybė maudytis šlovėje – beveik visi įspūdingi pasiekimai priklauso specialistams.
Todėl savo sūnui patarčiau specializuotis žiniasklaidos, tyrimų ar reklamos tekstų rašymo srityse. Juose konkurencija ne tokia nuožmi, pasitaiko daugiau galimybių atitrūkti nuo rutininio darbo. Čia galima įgyti kompetencijos, kuri žmogui teikia saugumą – tiek psichologinį, tiek ir finansinį.
Tikriausiai dauguma jaunuolių vilioja kelionės ir pasilinksminimai, tai sudedamoji projektų vadovo darbo dalis. Jie greitai pamatys, kad pietauti geruose restoranuose nėra taip jau smagu, kai valgant suflė reikia paaiškinti, kodėl sumažėjo kliento rinka, o važinėjimas aplink pasaulį jas tiriant gali būti tikras košmaras, jei jūsų vaikas tuo metu guli ligoninėje.
[quote]Būnant projektų vadovu kur kas sunkiau išsiskirti nei dirbant specializuotą darbą. Retai kuriam projektų vadovui tenka galimybė maudytis šlovėje – beveik visi įspūdingi pasiekimai priklauso specialistams.[/quote]Dešimt patarimų projektų vadovams
Jei sūnus neatsižvelgtų į mano patarimą ir nuspręstų tapti projektų vadovu, jam siūlyčiau štai ką:
1. Anksčiau ar vėliau klientas atsisuks prieš tave. Gali jam nepatikti, dėl ko nors nuvilti, o kaltė dėl vienos klaidos, kurią padarė vienas tavo agentūros skyrių, bus suversta būtent tau. Kai taip atsitiks, nenusimink!
2. Tu gali būti tik komunikacijos tarp kliento ir jį aptarnaujančių skyrių kanalu – būsi tarsi padavėjas, kuris laksto nuo virėjų virtuvėje prie klientų salėje. Tokius projektų vadovus labiau tiktų vadinti kontaktiniais asmenimis. Deja, tu esi ne tik padavėjas. Būdamas projektų vadovu tu dar esi pardavėjas.
3. Kad ir kaip sunkiai dirbtum, kad ir kiek žinių turėtum, tau nepavyks atstovauti savo agentūrai kuriant kliento reklamos politiką bent jau tol, kol sukaks trisdešimt penkeri. Vienam mano partneriui pavyko greitai iškilti vien dėl to, kad jis, būdamas trisdešimties, prapliko, o kitam nusišypsojo laimė pražilti keturiasdešimties. Būk kantrus.
4. Netapsi projektų direktoriumi, jei neišmoksi klientui pristatyti gaminio reklamos idėjos. Dauguma klientų bus didelės bendrovės, taigi privalai sugebėti parduoti agentūros planus ir kampanijas. Geri pristatymai turi būti gerai parašyti ir gerai pristatyti.
