Ankstyvas kėlimasis – įgimtas ar įgytas bruožas? Mano atveju, tai antrasis variantas. Kai buvau 20-ies metų, retai kada nueidavau miegoti iki vidurnakčio, dažniausiai 1-2 valandą nakties. Tuo tarpu dažniausiai neiššokdavau iš lovos anksčiau vėlyvosios popietės.
Tačiau po kurio laiko supratau, jog egzistuoja tiesioginis ryšys tarp ankstaus kėlimosi bei sėkmės. Retomis dienomis pastebėdavau, jog kai atsikeliu anksti ryte, mano produktyvumas yra aukštesnis ne tik ryte, bet visą dieną. Taip pat supratau, jog tiesiog geriau jaučiuosi. Taigi nusprendžiau keltis anksti ir nustačiau žadintuvą 5 valandą ryte… Kitą rytą atsikėliau apie vidurdienį. Hmm..
[post_blocks]Dvi klaidingos miego teorijos
Sunku atsikelti anksti ryte jeigu naudojama netinkama strategija. Dažniausia ir tuo pačiu klaidingiausia strategija yra tokia: jūs manote, kad norint atsikelti anksti ryte, turite eiti anksti miegoti. Išsiaiškinkite, kiek laiko miegate šiuo metu ir tiesiog keletą valandų perslenkate dienotvarkę keletą valandų atgal. Skamba logiškai, tačiau tai dažniausiai nepadeda.
Yra dvi miego „mokyklos“ (angl. schools of thought). Pagal pirmąją, miegoti ir keltis reikia visuomet tuo pačiu metu. Tai tas pats, tarytum, turėti žadintuvą abiem atvejais – tiek keliantis, tiek einant miegoti. Tai atrodo praktiškai gyvenant modernioje visuomenėje, kurioje nenuspėjamumas yra aukštas, o tinkamo poilsio – vis mažiau.
Antroji teigia, kad privalome klausytis savo kūno ir eiti miegoti tuomet, kai esame pavargę, o keltis – kai kūnas nori atsibusti. Šio požiūrio šaknys slypi biologijoje. Kūnas geriausiai žino, kiek poilsio jai reikia, tad turime jo klausyti. Bandymų ir klaidų keliu supratau, jog abu požiūriai yra tinkami produktyviam miegui, bet netinkami produktyviam darbui.
Jeigu nusistatote konkrečias ėjimo miegoti valandas, tikėtina, kad dar kurį laiką vartysitės lovoje – nebūsite mieguistas. Tai yra laiko švaistymas. Kita problema yra ta, jog jūsų kūnas negali eiti miegoti lygiai tą pačią valandą ir minutę – pavargstama skirtingu metu. Jau nekalbu apie socialinį gyvenimą, kuris taip pat gali išbalansuoti ėjimo miegoti įpročius.
Tuo tarpu jeigu miegosite ir kelsitės pagal tai, ko reikalauja jūsų organizmas, tikriausiai miegosite daugiau negu reikia (maždaug, 10-15 valandų per savaitę daugiau). Dauguma žmonių laikydamiesi šios teorijos miega 8 ir daugiau valandų per dieną. Kita problema – jūsų produktyvumas bus mažas, nes kelsitės skirtingu metu.
[quote]Dažniausia ir tuo pačiu klaidingiausia strategija yra tokia: jūs manote, kad norint atsikelti anksti ryte, turite eiti anksti miegoti. Išsiaiškinkite, kiek laiko miegate šiuo metu ir tiesiog keletą valandų perslenkate dienotvarkę keletą valandų atgal. Skamba logiškai, tačiau tai dažniausiai nepadeda.[/quote]Sprendimas derinant miegą ir darbą
Efektyviausias sprendimas man buvo šių dviejų požiūrių apjungimas ir suderinimas. Tai labai paprasta ir daugelis anksti besikeliančių žmonių naudojasi šiuo metodu intuityviai. Man tai buvo revoliucinis atradimas. Sprendimas: eiti miegoti tuomet, kai jautiesi mieguistas (tik tuomet!), o keltis tam tikrą valandą (visada, įskaitant savaitgalius!).
Kaip suprantu, jog esu mieguistas? Jeigu negaliu perskaityti bent 1-2 knygos puslapių išlaikydamas dėmesį, tuomet jau laikas į lovą. Dažniausiai kai atsiguliu į lovą, užmiegu per vidutiniškai tris minutes. Kartais užmiegu 21.30 valandą, o kartais ir apie vidurnaktį. Jeigu nesijaučiu mieguistas vėlai vakare, likusį laiką skiriu skaitymui.
Suskambus žadintuvui ryte, jį išjungiu, keletą sekundžių pasirąžau ir šoku iš lovos. Net negalvoju apie tai. Supratau, jog kuo ilgiau laiko užima „kėlimasis“, tuo labiau tikėtina, jog panirsite į dar gilesnį ir ilgesnį miegą. Taigi, neleidžiu sau užmegzti monologo apie ilgesnio miego naudą (juk jums taip irgi būna?).
Vos po kelių dienų vadovaujantis šiuo požiūriu pastebėjau, jog organizmas ima prisitaikyti prie natūralaus ciklo. Jeigu pirmąją naktį miegu per mažai, automatiškai kitą vakarą norėsis eiti į lovą anksčiau. O jei turiu daug energijos ir nesu pavargęs, miegu mažiau. Organizmas „susitaikė“, kad miego ir darbo rėžimas nėra „derybų klausimas“.
Rezultatas? Dabar miegu vidutiniškai 90 minučių mažiau, tačiau jaučiuosi labiau pailsėjęs, o darbo diena tapo produktyvesnė. Plius, miegu beveik visą laiką, kol guliu lovoje. Taigi, jeigu norite anksti keltis, sutaupyti laiko ir padidinti produktyvumą dieną, išbandykite tai: miegas, kai esate mieguistas ir kėlimasis tam tikru konkrečiu metu.
[source]Šaltinis: Tinklaraštininko ir verslininko Styvo Pavlinos straipsnis “Kaip atsikelti anksti ryte?” (angl. “How to Become an Early Riser“) (2005 m. gegužės 23 d.). Norėdami perskaityti straipsnį originalo anglų kalba, spauskite čia.[/source]
