Gudrybė nr. 6: vienareikšmiško atsakymo prievarta
Būna taip, kad diskusija vyksta jau daugiau nei valandą ir pašnekovas nebegirdi jūsų argumentų ir logikos. Tuomet prašome jo vienareikšmiškai atsakyti į konkretų klausimą:
Pasakykite tiesiai šviesiai, čia ir dabar: taip ar ne? Reikia ar nereikia? Nori ar nenori? Tinka ar netinka?
Žmogus tuomet būna priverstas toliau atsakyti ir pagal pateiktą atsakymą toliau vystykite diskusiją savo naudai. Žmogui pateikiamas ne atviras klausimas, kuriame galimos interpretacijos ir samprotavimai, o uždaras, kai reikalaujama vienareikšmiško atsakymo.
Gudrybė nr. 7: ką jūs turite prieš?
Panašus būdas į vienareikšmiško atsakymo prievartą, nes taip pat naudojama kai oponentas jūsų nebegirdi, o argumentai yra išsisėmę. Jos esmė – ne įrodinėti savo tezę, o pareikalauti, jog oponentas paneigtų savąją tezę. Taigi, mes jam pateikiame tokį klausimą:
Kas jums nepatinka?
Oponentas įkliūva, jeigu pradeda kritikuoti jūsų teiginius. Diskusija, kaip ir buvo sumanyta, nukrypsta į oponento kontrargumentus. Taigi, oponentas ima demogogizuoti ir stipresnė pozicija pereina į jūsų pusę.
Gudrybė nr. 8: klausimų srautas
Tai metodas, kurio metu užduodama daug klausimų iš karto. Dar geriau, jei tie klausimai tarpusavyje neturi nieko bendro. Taip pašnekovas yra „išmušamas“ iš vėžių ir laikinai tai duoda efektą. Tarkim, paklauskite dviejų tarpusavyje nesusijusių klausimų vienas po kito:
Kas tau svarbiau, įmonės/šeimos gerovė ar asmeninės ambicijos?
Kada paskutinį kartą buvai pažvelgęs į situaciją realiai?
Gudrybė nr. 9: tariamas palaikymas
Ši gudrybė ypatingai gerai veikia esant žiūrovams, tarkim, kai mums reikia pristatyti savo projektą ar nuomonę. Taip pat yra oponentas, kuris turi savo projektą ar nuomonę. Žinant, kad aplinkinių vertintojų nuomonė svarbi, naudojantis šia gudrybe mes nebandome tiesiogiai kritikuoti savo oponento ar jo pažeminti.
Tarkim, jog jūsų oponentas pristato savo projektą, pateikia argumentus, skaičius ir t.t. Kai jis pabaigia savo pristatymą, savąjį pradedate nuo teigiamo oponento vertinimo: „Taip, Antano projektas turi labai gerų privalumų [tokių ir tokių]„. Taigi, pirmoji jūsų pristatymo dalis, skirta oponento projekto privalumams.
Tačiau antroji pristatymo dalis prasideda žodžiu „bet“, po kurio seka silpnųjų oponento spragų pateikimas. Galiausiai, trečioje dalyje pristatote savo projekto privalumus. Visa gudrybė slypi tame, jog palaikant oponento projektą susidaro įspūdis, kad jo projektą pažįstate geriau už patį oponentą. Taip sukuriate eksperto reputaciją, todėl turite teisę kompetetingai pareikšti, jog jūsų projektas yra geresnis. Taigi, jūsų projektas atrodo svariau.
