Sprendimų priėmimo procesas
Šis metodas susideda iš šešių labai paprastų žingsnelių, apie kurias trumpai.
Situacijos įvertinimas
Kai kurie sprendimai yra bendro pobūdžio ir šiais atvejais geriausia naudotis įprastomis praktikomis ir principais. Pavieniai įvykiai yra išskirtiniai, todėl į juos reikia atitinkamai reaguoti išsyk.
Be to, atsakas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos bruožų. Tai, kas iš pradžių gali pasirodyti kaip pavienis atvejis, iš tikrųjų gali būti ankstyvas rimtos problemos ženklas.
Priimant sprendimus retai kada susiduriama su išskirtinėmis problemomis ar įvykiais, tačiau jei išskirtinėmis aplinkybėmis taikomos standartinės taisyklės, vargu ar pasiseks. Taigi galima sakyti, kad tai yra išimtis, kuri patvirtina taisyklę.
Kritinių aspektų nustatymas
Apsvarstant sprendimą, be visų kitų, yra ir kritinių aspektų: kas yra paveikiamas, galimi įvykiai, trukmė, delikatūs klausimai. Trumpai tariant, turėtų būti apsvarstyti visi aktualūs klausimai. Neišsami analizė tolygi jos nebuvimui, nes atsiranda nepagrįstas pasitikėjimas, verčiantis priimti klaidingus sprendimus.
Priimant sprendimus dažnai padaromos dvi klaidos. Pirmoji – reagavima į situaciją kaip į unikalią įvykių seką, kai problema, kurią ji atspindi, yra daugybinė ir reikalauja taikyti įprastą praktiką ar metodą. Taip atsitinka nesugebant pamatyti bendro vaizdo.
Antroji klaida – situacija suvokiama kaip daugybinė, reikalaujanti senovinio sprendimo. Jei situacija yra nauja, reikia ir naujo sprendimo būdo.
Tikslus sprendimo apibūdinimas
Toliau reikia apibūdinti, ką konkrečiu sprendimu norime pasiekti. Kiekvienas sprendimas turėtų turėti minimalų klausimų rinkinį: kurių vertybių laikytis, kokia sprendimų įgyvendinimo trukmė?
[quote author=“Pyteris Drakeris“]“Kiekvienas sprendimas – tai rizikingas nuosprendis… Rezultatų siekiantys vadovai stengiasi suvokti pačią koncepciją, mąstyti „bendrai“. Todėl jų ne itin žavi greitas sprendimų priėmimas. Virtuozišką manipuliavimą daugybe kintamųjų jie laiko prasto mąstymo simptomu. Ir labiau nei būti protingi, jie trokšta būti logiški.“[/quote]Tai padeda susitelkti ir „nepamesti“ bendro vaizdo. Aiškus apibūdinimas gali padėti išvengti pokyčių, kurie pakenktų sprendimui, arba kai keičiantis aplinkybėms tenka priimti originalius sprendimus.
Sprendimo priėmimas
Darant sprendimus dažnai reikia leistis į kompromisą, ir tai nėra blogai, jei tik bus pasiekti esminiai tikslai. Kartais neįmanoma pasiekti idealaus sprendimo, tačiau geriau pasiekti 50 proc. ko nors konkretaus nei visiškai nieko.
Šioje stadijoje kūrybiškumas ir originalumas padės rasti efektyviausią sprendimą ir užtikrinti jo įgyvendinimą.
Sprendimo įgyvendinimas
Šis etapas paprastai trunka ilgiausiai ir neabejotinai yra lemiama. Svarbu yra planuoti sprendimo įgyvendinimo būdus. Tą patį sprendimą viena įmonė įgyvendina efektyviau už kitą. Reikia tinkamai paskirstyti užduotis bei atsakomybę darbuotojams, nes vadovas dažniausiai pats įgyvendinimu neužsiima.
Beje, reikia nepamiršti ir emocinių dalykų, tokių kaip darbuotojų motyvavimas, mobilizavimas ir atlyginimas. Reikia kalbėtis su žmonėmis, juos palaikyti, nukreipti tinkama linkme, paruošti pokyčiams psichologiškai.
Sprendimo stebėjimas ir koregavimas
Priimant sprendimus visada galima tikėtis sprendimų įgyvendinimo konteksto kaitos. Todėl reikia užtikrinti, kad taip pat bus valdoma informacija ir ataskaitos.
Tačiau vien to neužtenka: labai dažnai ataskaitos, rašytinė informacija ir pranešimai neperteikia situacijos sudėtingumo. Naudingas, nors ir stebėtinai retas būdas yra „vadyba vaikščiojant aplinkui“ (angl. management by walking around).
Kartais atrodo, kad elektroninis paštas ir telefono skambučiai gali atstoti tiesioginį bendravimą su sprendimą įgyvendinančiais žmonėmis. Deja, taip nėra. Niekada nebus.