„Neišmokus gerų manierų neįmanoma padaryti karjeros“, – Arminas Lydeka
Etiketo laikymasis padeda laisvai jaustis (ne)oficialiose situacijose, žinoti, ko iš mūsų tikimasi, kaip reikia elgtis, mokėti neprarasti takto ir, svarbiausia, visa tai daryti natūraliai. Žinojimas teikia pasitikėjimo savimi, išvaduoja nuo spėlionių, nervinės įtampos.
Vis dėlto reikia pripažinti, kad etiketo išmanymas suteikia ne konkurencinį pranašumą prieš tuos, kurie jo nežino, o veikiau saugumą, kad netapsite pajuokos objektu.
[post_blocks]Vizitinės kortelės ir jų naudojimas
Pati sąvoka atsirado dar XIX a., t.y. tais laikais, kai į vizitus pradėta žiūrėti labai rimtai. Prieš gerą šimtmetį vizitinės kortelės buvo svarbiausias dvarininko atributas. Jas turėjo ir gydytojai, advokatai, žurnalistai – visi tie, kurie norėjo, kad jų pažįstamų ratas plėstųsi.
Keitimosi procedūra
Dažniausiai vizitinėmis kortelėmis keičiamasi per dalykinius pokalbius. Pirmasis vizitinę kortelę įteikia žemesnio rango asmuo aukštesniam. Į vizitines korteles būtina atsakyti, t.y. įteikti sąvają. Jeigu tuo metu savosios neturite, reikia padėkoti už gautą kortelę ir atsiprašius paaiškinti, kodėl negalite įteikti savo vizitinės kortelės.
Vizitinę kortelę būtina įteikti atsuktą tekstu į pašnekovą, kad imdamas ją galėtų perskaityti įrašus. Gautoje kortelėje negalima daryti jokių įrašų. Gauta kortelė dedama priešais save ant stalo, o įsidėti ją į dėklą ar piniginę galima tik išėjus asmeniui.
Turinys
Pagrindinė informacijos apimties taisyklė – kuo svarbesnis asmuo, tuo mažiau informacijos. Tarkim, Lietuvos prezidento vizitinėje kortelėje gali būti nurodytas jo vardas, pavardė bei pareigos. Ir atvirkščiai – jaunas žmogus yra atviras pasiūlymams, todėl nurodo visus savo telefonus, el-pašto dėžutes, adresus ir t.t.
Dažniausiai iš viršaus į apačią rašoma: įmonė/organizacija, vardas ir pavardė, pareigos, konktaktai (adresai, telefonai, faksai ir kt). Kartais vizitinėje kortelėje atvaizduojamas LR herbas arba įmonės logotipas, kuris visuomet būna viršuje arba viršutiniame kairiame kampe. Patartina naudoti kuo mažiau spalvų.
[quote align=“right“]Reikia pripažinti, kad etiketo išmanymas suteikia ne konkurencinį pranašumą prieš tuos, kurie jo nežino, o veikiau saugumą, kad netapsite pajuokos objektu.[/quote]Dydis
Vyrų klasikinis vizitinių kortelių dydis – 6 x 9 cm, moterų – 5 x 8 cm, tačiau standartinis bendras dydis yra 5 x 9 cm. Didelius titulus turintys asmenys (ekselencijos, magnificencijos ir pan) gali turėti bet kokio dydžio vizitines korteles.
Pokalbiai telefonu
Telefonas pakeitė žmonių įpročius. Dažniausiai niekur neinama pirma nesusitarus telefonu. Pirminė telefono paskirtis yra keitimasis informacija. Skirtingai nei susirašinėjant laiškais, kalbant telefonu galima jausti pašnekovo nuotaiką, balso tembrą. Kita vertus, ši priemonė yra daug laisvesnė – juk pašnekovas negali įvertinti jūsų kūno kalbos, negali įvertinti kitų neverbalinių veiksnių.
Kaip atsiliepti? Pirminė nuomonė apie jus bei įmonę susidaroma iš to, kaip atsiliepiate telefonu, todėl nevalia atsiliepti „alio“, nebent tai būtų nedalykinis pokalbis. Suskambėjus telefonui ragelį reikia pakelti kuo greičiau, bet ne anksčiau kaip po antrojo skambučio.
Atsiliepęs asmuo pasisveikina ir prisistato pats arba atstovaujamą organizaciją. Jei tuo metu kalbėti negalite, pakėlę ragelį trumpai ir aiškiai įvardykite priežastį bei pasiteiraukite ar pašnekovas norėjo informuoti apie kažką svarbaus. Taipogi galima paprašyti skambinusiojo palaukti. Dar vienas variantas – pažadėti perskambinti. Šį pažadą būtina tęsėti 24 valandų bėgyje.
