Verslininkų sėkmės istorijos

Christiano Dioro biografija (II dalis)

Antroje dalyje pasakojame apie "Dior" mados namų įkūrimą bei "New Look" kolekciją, sukėlusią perversmą aukštosios mados pasaulyje.

Revoliucijos, vardu „New Look“, preliudija

1947-ųjų vasario 12-oji buvo viena iš tų dienų, kurios, regis, niekada neišaušta. Oro temperatūra Paryžiuje, kaip ir dvasinė žmonių būklė, nukrito iki neigiamos, tiksliau, šešių laipsnių šalčio. Nepaisant to, virš 30-ojo Kalnų alėjos namo įėjimo, visas šimtas elegantiškai apsitaisiusių vyriškių ir moterų audinės kailiniais kažko lūkuriavo. Sprendžiant iš to, kaip garsiai jie šnekučiavosi tarpusavyje, susirinkusieji vieni kitus pažinojo.

Kalnų alėjoje mėgindamos nesušalti į ragą tos elegantiškos ponios vis dar straksėjo nuo vienos aukštakulniais apautos kojos ant kitos. Jų bambėjimas tapo vis garsesnis. Norėdami nukreipti mintis nuo laukimo, susirinkusieji pradėjo dalintis paskalomis. Vis dėlto staiga prasidėjęs sujudimas užgniaužė visas diskusijas. Ir pagaliau, užmiršę laukimą, jie atsidūrė viduje, vestibiulyje, kuris atėmė kvapą.

Suzanne‘a Luling nupasakoja reginį: „Sunku visa tai įsivaizduoti, jei niekuomet nedalyvavote spaudos atstovams skirtame naujos kolekcijos pristatyme. Tai tarsi aukščiausiojo teismo posėdis vienoje vietoje. Netylant pašnekesiams, stengiesi susirasti savo vietą. Visi šiek tiek nervinasi, netrūksta švelnaus stumdymosi. Aplink vien kvepalai, paskalos ir lengvabūdiškumas… tačiau tai rimtas reikalas.“

Staiga, tarsi paklusę kokiam nebyliam ženklui, visi nutilo. Stovėdama tarpuduryje į podiumą, iš kur turėjo pasirodyti pirmasis modelis, pranešėja laikė rankose popieriaus lapą. Buvo pusė vienuoliktos. Už užsklandos besislepiančio Dioro dar niekas nematė. „Numbero un“ (liet. Pirmas numeris!).

„Rafinuotas teatro spektaklis, kokio dar nėra buvę“

Vilkėdama pirmąją suknelę pasirodė Marie-Therese‘a, tačiau mirtinai persigandusi ji nerangiai apsisuko ir ašarodama dingo užkulisiuose. Daugiau pasirodyti ji nebegalėjo. Tai nesvarbu. Viskas, ką pastebėjo publika, buvo nuostabus jos suknelės apsiuvas ir cigaretės pelenų kruopelę į orą pakėlęs besisukantis klostuotas jos sijonas. Tuo pačiu tempu pasirodė antroji suknelė, po jos – kita ir dar kita.

Tai buvo ilgai laukta Paryžiaus atgimimo vizija, sprogstamasis kokteilis, kvapą gniaužianti fantazija. Sukurti gėlės žiedlapių ir aštuoneto formų pagrindu, visi devyniasdešimt demonstruojamų ansamblių suteikė moteriškai figūrai naujo grakštumo, pabrėždami ir išryškindami gamtos dovanotas proporcijas. Žado netekusios žiūrovės, vilkėdamos savo kampuotus švarkus, pasijuto nemaloniai ir nejučiomis tempė trumpų, siaurų sijonų kraštus žemyn.

Aplodismentai pamažu ėmė virsti nesuvaldoma ovacijų banga. Stovėdamas už uždangos, Christianas Dioras buvo priverstas delnais užsidengti ausis. Netylantys „bravo“ šūksniai kėlė siaubą. Žiniasklaidos atstovams pristatymas pranoko beprotiškiausius jų lūkesčius. „Mums teko galimybė stebėti tokį rafinuotą teatro spektaklį, kokio jokiose mados namuose iki tol nebuvome matę. Išvydome revoliuciją madoje ir jos pateikime“, – rašė „Vogue“ redaktorė, Bettina Ballard.

Stumtelėto į pagrindinį saloną ir gausiomis ovacijomis sutikto Christiano Dioro veidą netrukus nudažė šimtų lūpdažių žymės. Jis rašė: „Kad ir kokių džiugių laikų gyvenime patyriau, niekas negalėjo prilygti mano jausmams tą akimirką.“

Kolekcija tapo pokyčių visuomenėje simboliu

Tą dieną prasidėjęs Kalnų alėjos antpuolis nenurimo ištisus mėnesius. Nedideliame salone įsivyravo beprotybė, minioms moterų reikalaujant Dioro nieko nelaukus jas išmatuoti. Vargšės prekybos vadovės nė nenumanė, nuo ko pradėti. Paprastai reiklios jų klientės, kurias net ir geriausios nuotaikos patenkinti buvo nelengva, visai netikėtai įsigeidė pasimatuoti tą patį numerį.

Smalsuolės suplūdo iš Londono, Romos, Buenos Airių ir Montevideo. Kelias savaites iš Londono į Paryžių skrido gerokai daugiau moterų nei vyrų. Dioro įtaka aukštuomenėje neturėjo precedento. Dar labiau netikėta buvo tai, kaip Dioro kūriniai sužadino masinės rinkos atstovų vaizduotę. Jis kaip įmanomas stengėsi išvengti masinio populiarumo. Tačiau, neprabėgus nė kelioms savaitėms, gausybė prancūzių pritaikė jo kuriamą įvaizdį sau.

Nepaisant pavadinimo, „le New Look“ buvo itin prancūziška kolekcija. Ji prasiskverbė visur, net į bohemos tarpą Lotynų kvartale. Kodėl būtent jaunosios damos taip aistringai troško Dioro kūrinių? Akivaizdu, kad tai nebuvo patys drabužiai. Naujoji mada veikė kaip visuotinio pokyčių troškimo ir poreikio pamiršti tuščius skrandžius, apšiurusius būstus ir bendrą nuobodulį katalizatorius.

Ateina laikas, kai viskas, ko reikia, kad reikalai apvirstų aukštyn kojomis, yra vienas paprastas, pamišėliškas gestas. Dioras, regis, pats to nesuvokdamas apvertė visuomenę aukštyn kojomis. „New Look“ sukurstė troškimą aukštai iškelti galvą, nusikratyti apatijos bei nuobodulio ir nutildyti bambeklius.

Ateinantį šeštadienį, 2014 m. balandžio 12 dieną publikuosime trečiąją iš keturių straipsnio ciklo dalių. Laukite tęsinio!

Apie autorių

Marie France Pochna

Prabangos ekspertė ir kelių biografinių knygų apie prabangius prekės ženklus - tame tarpe ir "Dior" - autorė.