Planuoti būsimą veiklą
Vadovai daug dirba. Tačiau dirbti neturint plano ir nežinant krypties yra beprasmiška. Todėl prieš pradedant veikti, reikia pagalvoti apie trokštamus rezultatus, laukiančius iššūkius, gręsiančius apribojimus bei daugelį kitų dalykų.
Visų pirma, puikus vadovas paklausia savęs: „Ko organizacija tikisi iš manęs per ateinančius vienerius ar dvejus metus? Kokius tikslus turiu pasiekti? Iki kada turiu juos pasiekti?“
Vėliau jis galvoja apie apribojimus: „Ar šis planas yra etiškas? Ar organizacijos darbuotojai jį parems? Ar jis nesugriaus vyraujančios kultūros? Ar planas suderinamas su mūsų misija, vertybėmis bei politika?“
Teigiami atsakymai negarantuoja, kad sprendimai bus efektyvūs, tačiau neigiami atsakymai garantuoja, kad jie bus neefektyvūs.
Veiksmų planas yra labiau ketinimų pareiškimas, o ne įsipareigojimas. Tai negali tapti „tramdomaisiais marškiniais“. Veiksmų planas turi būti nuolat peržiūrimas, nes kiekviena sėkmė kuria naujas galimybes. Taip pat ir nesėkmė. Beje, šiais laikais sparčiai keičiasi ir verslo aplinka. Sprendimas – išlikti lankstiems.
Taipogi, veiksmų planas turi apimti patikrinimų sistemos sukūrimą, t.y. reguliariai lūkesčiai turi būti lyginami su rezultatais. Atitinkamai pagal atrotūkį, turi būti priimti tam tikri sprendimai – toliau įgyvendinti esamą planą ar jį keisti.
Galiausiai, veiksmų planas turi padėti planuoti vadovui laiką. Laikas yra brangiausias vadovo išteklis, o veiksmų planas padeda jį taupyti.
[quote align=“right“]Kartą Napoleonas pasakė, kad nei vienas mūšis nevyksta pagal planą. Nepaisant to, kiekvienas mūšis turi būti kruopščiai planuojamas, nes be plano vadovas tampa įvykių įkaitu.[/quote]Šią pastraipą užbaigsime legendiniu karo vadu Napoleonu. Kartą jis pasakė, kad nei vienas mūšis nevyksta pagal planą. Nepaisant to, kiekvienas mūšis turi būti kruopščiai planuojamas, nes be plano vadovas tampa įvykių įkaitu.
Prisiimti atsakomybę už sprendimus
Ši funkcija labai svarbi dirbant su personalu. Tyrimai parodė, kad tik trečdalis darbuotojų pasamdymų yra sėkmingi ir naudingi įmonei. Kitas trečdalis – neutralus, o likęs trečdalis – totali nesėkmė.
Puikūs vadovai žino, kad nedera kaltinti darbuotojų, jog šie neatlieka savo darbo taip kaip turėtų. Vietoj to, šie vadovai prisiima atsakomybę sau, kad įdarbino ne tą žmogų. Jie prisiima atsakomybę tiek už sprendimą, tiek už darbuotoją.
Kiekvienas darbuotojas turi stiprybių bei trūkumų rinkinį, tačiau dirba ne tai, ką galėtų atlikti geriausiai. Tai taip pat yra vadovo knyga. Žmonių nukreipimas teisinga linkme yra esminis kai kalbama apie personalo produktyvumą.
Galiausiai, atsakomybės už sprendimus prisiėmimas reiškia, jog vadovai patys pripažįsta savo stiprybes bei silpnybes. Jie dirba tai, ką išmano geriausiai, o kitus darbus – deleguoja tinkamui asmeniui. Versle neapsimoka būti „visų galų meistru“. Neefektyvu.