Vadyba

Žinių vadyba

tai terminas, kuris tapo populiarus nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio vidurio. Aktyviai reklamuojama sistemų kūrimo kompanijų, ši koncepcija buvo dažnai lyginama su statybos sistemomis ir duomenų bazėmis, skirtomis tvarkyti įvairių rūšių informacinius srautus organizacijose.

Žinių vadyba – tai terminas, kuris tapo populiarus nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio vidurio. Aktyviai reklamuojama sistemų kūrimo kompanijų, ši koncepcija buvo dažnai lyginama su statybos sistemomis ir duomenų bazėmis, skirtomis tvarkyti įvairių rūšių informacinius srautus organizacijose. Patirtis rodo, jog technologinė veiksmingos žinių vadybos dalis yra santykinai maža, tačiau labai svarbi.

Praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio viduryje, suklestėjus tokioms koncepcijoms kaip verslo procesų reorganizavimas (BPR) ir visuotinė kokybės vadyba (TQM), daug tyrėjų ir praktikuojančiųjų vadovų pradėjo domėtis žinių svarba organizacijoms.

[term_blocks]

Vienas iš šios srities pionierių buvo Karlas Erikas Sveibis (Karl-Erik Sveiby), dabar Helsinkio Hanken verslo mokyklos žinių vadybos profesorius. Dar 1986 metais jis išleido knygą “Žinių kompanija“ (angl. “Knowledge Company“), kuri Švedijoje buvo paskelbta Metų vadybos knyga. Po ketverių metų išleido knygą “Žinių vadyba“ (angl. “Knowledge Management“).

Kiti šios srities pionieriai – Piteris Drakeris (Peter Drucker) su savo idėjomis apie žinių visuomenę, Džeimsas Brijenas Kvinas (James Brian Quinn) su koncepcija apie intelektualiąją įmonę ir Ikuširo Nonaka (Ikujiro Nonaka) bei Hirotaka Takeučis (Hirotaka Taakeuchi) su teorijomis apie žinias kuriančias kompanijas.

Kalbėdami apie žinių vadybą, turime išsiaiškinti, ką mes laikome “žiniomis“ ir kuo jos skiriasi nuo “informacijos“ (ir kuo “žinių vadyba“ skiriasi nuo ankstesnės ir labai populiarios “informacijos vadybos“ koncepcijos).

Gardneris (Gardner) 1995 metais suformavo veiksnių, kurie lemia žinių verslo aplinkoje koncepciją, tarpusavyje susietą kompleksą:

  • Žinoti, kokia informacija yra reikalinga (žinoti “ką“).
  • Žinoti, kaip informaciją reikia panaudoti (žinoti “kaip“).
  • Žinoti, kodėl konkreti informacija yra reikalinga (žinoti “kodėl“).
  • Žinoti, kur galima rasti inormaciją konkrečiam tikslui (žinoti “kur“).
  • Žinoti, kada konkreti informacija yra reikalinga (žinoti “kada“).
[quote align=“right“]Vengrų fizikas ir filosofas Mikaelis Polanis (Michael Polanyi) nagrinėjo neišreikštinių žinių klausimą. Jis sakė: “Žmonės žino daugiau, negu gali pasakyti“. Ką mes galime pasakyti, tai yra koduotos žinios. Ką mes žinome, bet negalime pasakyti, tai yra neišreikštinės žinios.[/quote]

Štai požymiai, kurie padeda atskirti duomenis, informaciją ir žinias:

  • Duomenys yra simboliai, kurie nebuvo interpretuoti arba perkelti į prasmingą kontekstą.
  • Informacija yra duomenys, kuriems buvo suteikta prasmė.
  • Žinios yra tai, kas padeda žmonėms iš duomenų sukurti prasmę ir tokiu būdu kurti naują informaciją.

Paprastas daugelio tyrėjų naudojamas žinių apibrėžimas yra toks: žinios yra vertę turinti informacija.

Žinių vadybos srityje žinios yra klasifikuojamos į išreikštines ir neišreikštines žinias. Ši klasifikacija dažnai kritikuojama; žmonės klausia, kodėl apskritai reikia vartoti informacijos terminą, jeigu žinios gali būti koduojamos kaip išreikštinės ir neišreikštinės žinios? Tačiau ši diskusija šiame kontekste mums nėra svarbi.

Taigi, koduotos žinios yra tokios žinios, kurios kokiu nors būdu gali būti išreiškiamos ir komunikuojamos, ar tai būtų atliekama dokumentuota projekto patirties forma, ar su atliktu tobulinimo darbu susijusių sėkmės veiksnių forma. Neišreikštinės žinios apima tai, ko negalima koduoti ir komunikuoti tarp individų.

Vengrų fizikas ir filosofas Mikaelis Polanis (Michael Polanyi) nagrinėjo neišreikštinių žinių klausimą. Jis sakė: “Žmonės žino daugiau, negu gali pasakyti“. Ką mes galime pasakyti, tai yra koduotos žinios. Ką mes žinome, bet negalime pasakyti, tai yra neišreikštinės žinios.

Siekdamas paaiškinti, kas tai yra neišreikštinės žinios, Polanis naudoja plaukimo pavyzdį. Neįmanoma išmokti plaukti vien vykdant knygoje ar instrukcijoje surašytus nurodymus. Rankų mostai turi būti suderinti su kvėpavimu, o tai galima išmokti tik pačiam bandant plaukti.

Neišreikštinių žinių prasmę galima iliustruoti ir lauko teniso kamuoliuko padavimo pavyzdžiu. Ir šiuo atveju mums reikia koordinuoti daugybę sąmoningų judesių ir nesąmoningų refleksų. Kai kuriuos kamuoliuko padavimo principus galima koduoti ir komunikuoti: “vieną koją statykite prieš kitą“, “išmeskite kamuoliuką į viršų“, “smūgiuokite kamuoliuką rakete“ ir t.t., tačiau subtilesnių motorikos veiksmų galima išmokti tik bandant tai daryti praktiškai. Tai atlikti išmoksite greičiau, jeigu šalia jūsų bus jau įvaldęs šį meną žmogus, kuris fiziškai rodys jums, kokius judesius ir kaip reikia atlikti.

Apie autorių

Įžvalga

www.verslas.in