Daugelio žinių vadybos iniciatyvų pagrindas yra aksioma, sakanti, kad kai žinios yra transformuojamos iš neišreikštinių žinių į koduotas žinias ir atgal, yra sukuriamos naujos žinios.
Be kitų tyrėjų, šiuo klausimu pagrįstas teorijas kūrė Nonaka ir Takeučis. Neišreikštinėms žinioms transformavusis į neišreikštines, per dialogą, apmąstymą ir mokymą yra sukuriamos naujos žinios, ir šis procesas iš esmės gali būti pavadintas “socializacijos“ terminu. Tokios rūšies neišreikštinės žinios gali būti perduodamos be kalbos pagalbos, pavyzdžiui, kai mes mokomės, stebime ar imituojame “ekspertą“.
[term_blocks]Transformaciją iš neišreikštinių žinių į koduotas (išreikštines) žinias reiškia, kad yra naudojamas išreiškimo procesas, pvz., paruošta arba atspausdinta instrukcija; tokiu būdu gautos žinios tampa prieinamos kitiems ir sukuriamos didesnio sąveikavimo galimybės, kai yra formuojamos naujos žinis (toks procesas vadinamas “išorinių žinių pasireiškimu“).
Transformaciją iš koduotų žinių į neišreikštines žinias reiškia, kad kažkas interpretuoja ir įsisavina koduotas žinias, pavyzdžiui, skaitydami kngyą ir mąstydamas apie tai, kas buvo perskaityta (toks procesas vadinamas “vidinių žinių pasireiškimu“).
Ir pagaliau paskutinė iš nagrinėjamų transformacija yra žinių transformacija iš koduotis formos į koduotą formą. Galime mąstyti, ar iš tikrųjų žinios gali būti transformuojamos tokiu būdu be žmogaus tarpininkavimo būtinybės, tačiau galima argumentuoti, kad tokios rūšies transformacija vyksta, kai yra sujungiamos dvi duomenų bazės (todėl šis procesas yra vadinamas “sujungimu“).
Anksčiau aprašytos transformacijos išdėstytos žemiau pateiktoje matricoje, kuri yra pagrįsta Nonakos ir Takeučio naudota matrica.
Žinių vadybos srityje galėtume išskirti dvi pagrindines mąstymo kryptis, kurios turi bendrą bruožą: kompanijos turimos žinios turi būti naudojamos teisingai, jeigu kompanija nori būti lanksti ir visiškai išnaudoti savo galimybes persiorientuoti.
Viena mąstymo mokykla daugiau dėmesio kreipia į tai, kaip yra naudojamos duomenų bazės ir kaip kompanijos jas gali panaudoti strategiškai veiksmingu būdu. Antroji mąstymo mokykla sutelkia dėmesį į tai, kaip pačioje organizacijoje žinios yra organizuojamos ir platinamos. Šia prasme idėjos apie vienos žinių formos transformavimąsi į kitą formą yra labai svarbios.
Grįždami prie skirtumo tarp informacijos vadybos ir žinių vadybos, pasakysime, kad informacijos vadyba telkia dėmesį į tai, kaip su sistemų ir duomenų bazių pagalba koduotos žinios yra apdorojamos, perduodamos ir tampa prieinamos. O žinių vadyba dėmesį sutelkia į tai, kaip yra sukuriamos teisingos sąlygos neišreikštinėms žinioms ir išreikštinėms (koduotoms) žinioms interpretuoti ir plėtoti. Šia prasme žinių vadyba turi daug bendra su “besimokančiąja organizacija“ (žr. skyrelį “Besimokančioji organizacija“).
Kita tikslų, glaudžiai susijusių su žinių vadyba, koncepcija yra lyginamasis mokymasis (žr. skyrelį “Lyginamasis mokymasis“). Tai struktūrizuoto žinių ir mokymosi perdavimo tarp grupių ir individų metodas. Šiuo atveju yra sukuriamos teisingos sąlygos žinioms perduoti ir jų koduota forma, ir tiesiogiai tarp individų, taip palengvinant neišreikštinų žinių perdavimą.
Šį skyrelį baigiame pateikdami keletą protingų minčių iš kompanijų, kurių žinių vadyba buvo daugiau ar mažiau sėkminga:
- Nesutelkite viso dėmesio į technologiją; technologija jums turi būti pagalbinė priemonė, o ne galutinis tikslas.
- Mąstykite paklausos terminais: kokių žinių ir kada reikia darbuotojams? Praktika parodė, kad sprendimas padaryti visą informaciją prieinamą visiems nėra pats geriausias.
- Idėja skatinti darbuotojus ieškoti galimybių dalytis žiniomis su kitais pasirodė esanti sėkminga, o “savo teritorijos gynyba“ buvo žinių vadybos efektyvaus panaudojimo kliūtis. Svarbiu sėkmės veiksniu dažnai buvo laikomas kompanijos valdymo kultūros ir idėjų peržiūrėjimas.
- Nekalbėkite per daug apie žinių vadybą; tiesiog vykdykite tuos patobulinimus, kuriuos turite atlikti. Iš pradžių veikite, po to komunikuokite, ir be reikalo nekomplikuokite reikalų.
- Nustatykite aiškius savo iniciatyvos tikslus ir nuspręskite, kaip ir kada turi būti įvertinta pažanga; po to peržiūrėkite pasiektus rezultatus.