Angliškas žodis “entrepreneur“ (“entrepreneris“) yra kilęs iš prancūziško žodžio “entreprendre“, kuris galėtų būti verčiamas kaip “ko nors imtis“, “ryžtis“, “kurti“. Aiškinamuosiuose žodynuose nurodoma, jog ši sąvoka reiškia gebėjimą imtis veiklos, dažniausiai rizikuojant savo finansiniais ištekliais.
Ko gero, tiksliausias šio žodžio lietuviškas atitikmuo būtų verslumas, o asmuo, kuriam būdinga ši savybė – verslininkas. Tai ne samdomas įmonės vadovas, vadybininkas ar kitas specialistas, o įmonės savininkas, stambus akcininkas, kuris rizikuoja savo pinigais.
[term_blocks]Yra įvairių nuomonių apie tai, kokiais bruožais turėtų pasižymėti verslininkas. Paminėsime keletą verslininkui būdingų savybių:
- Kurti ir plėtoti organizacijas.
- Dalykus jungti nauju būdu.
- Aktyviai nagrinėti galimybes.
- Spręsti netikrumo problemas.
- Gamybos elementus jungti bendram darbui.
- Nustatyti rinkos trūkumus ir spragas ir imtis atitinkamų veiksmų.
Panašu, kad verslumo koncepcija įvairiems žmonės gali reikšti skirtingus dalykus. Netgi specialistai dar nesutaria dėl šio žodžio apibrėžimo. Verslumo reiškinį tyrinėjo žymus austrų ekonomistas Jozefas Šumpėteris (Joseph Schumpeter), kuris padarė išvadas, kad į verslumo sąvoką įeina kūrybinis identifikavimas ir plėtojimas čia išvardytų dalykų:
- Nauji produktai.
- Nauji gamybos metodai.
- Naujos rinkos.
- Naujos organizacijų formos.
Verslumo terminas dabar plačiai vartojamas vadybos literatūroje. Šis terminas paprastai reiškia naujas idėjas ir kūrybinę plėtrą didelių organizacijų kontekste.
Garsus verslo konsultantas Piteris Drakeris (Peter Drucker) sukūrė šiuolaikinį verslumo apibrėžimą. Jis sako, kad verslumo esmė iš tikrųjų yra išnaudoti galimybes, kurios atsiranda su pokyčiais, o ne juos vykdyti. Jis apibrėžia verslininką kaip žmogų, kuris “…visada ieško pokyčių, reaguoja į juos ir išnaudoja kaip galimybę“. Pokyčių galima rasti visur: technologijoje, klientų elgesyje ir socialinėse normose.
[quote align=“right“]Jis sako, kad verslumo esmė iš tikrųjų yra išnaudoti galimybes, kurios atsiranda su pokyčiais, o ne juos vykdyti. Jis apibrėžia verslininką kaip žmogų, kuris “…visada ieško pokyčių, reaguoja į juos ir išnaudoja kaip galimybę“. Pokyčių galima rasti visur: technologijoje, klientų elgesyje ir socialinėse normose.[/quote]Verslumas yra dažnai interpretuojama kaip kita kapitalizmo forma. Žinoma, tame pačiame asmenyje gali būti ir kapitalistas, ir verslininkas, bet atidžiau panagrinėjus, atsiskleidžia dvi visiškai skirtingos vertybės. Šiuos vaidmenis galima supainioti dėl fakto, kad verslininkai dažnai uždirba didelius pinigus ir atrodo esą kapitalistai ta prasme, kad sėkmingai finansavo savo kompanijų veiklą.
Manfredas Ketsas de Rysas (Manfred Kets de Vries) straipsnyje “Tamsioji verslumo pusė“ (angl. “The Dark Side of Entrepreneurship“), kuris buvo publikuotas 1985 metais žurnale “Harvard Business Review“, mąsto apie tamsiąją verslumo pusę. Jis mano, jog tos asmeninės savybės, kurios žmogų padaro sėkmingu verslininku, prisideda ir prie jo žlugimo.
Verslininkai dažnai yra keistuoliai su savo įnoriais; jei greitai pastebi smulkias detales, kurios gali būti naudojamos užsibrėžtam tikslui siekti, ir tai yra svarbios savybės kuriant ir tobulinant organizaciją. Tačiau šios savybės gali ir stabdyti organizacijos augimą, jeigu verslininkas nesugebės aprėpti visko, kas vyksta, ir dėl to jausis esąs sugniuždytas.