Vadyba

Verslo plėtra

bet kokiame strateginiame procese galima pasirinkti vieną iš dviejų pagrindinių metodų. Arba verslo strategija yra vykdoma apytikriai jos dabartinėje formoje, t.y. be įspūdingų plėtros planų, arba verslo plėtros procesas yra vykdomas turint tikslą pasiekti žymiai aukštesnį ambicijų lygį.

Verslo galimybes galima identifikuoti įvairiais būdais. Čia pateikiame kelis šaltinius, kurie galėtų būti naudingi:

  • Verslo galimybių kompanija inventorizuojama.
  • Lieka nepatenkinti klientų poreikiai.
  • Naujos geografinės rinkos.
  • Naujos klientų grupės.
  • Nauja technologija.
  • Nauji platinimo kanalai.

Vieno iš šių šaltinių naudojimas neužkerta kelio kartu naudoti kitus šaltinius. Gerų rezultatų galima pasiekti naudojant įvairias kombinacijas.

[term_blocks]

Kitas verslo plėtros tikslas yra įkvėpti gyvybę veikiančiam pagrindiniam verslui ir padidinti į išorę nukreiptą energiją vidinės energijos sunaudojimo sąskaita.

Pradėjome vartoti šiuos savaip didingus posakius po to, kai nustatėme ne vieną organizaciją, kurios augdamos pradėjo eikvoti vis daugiau energijos, kad palaikytų ir išsaugotų savo bazinę organizaciją.

Vidinės konferencijos, gamybos struktūros ir personalo pertvarkymas, nuolatinis vidinės komunikacijos apimčių augimas ir kiti panašūs dalykai labai greitai užgožia klientus ir priverčia naudoti vis daugiau energijos vidiniams kompanijos reikalams.

Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl kompanijos praranda sugebėjimą konkuruoti. Didesnį vidinės energijos sunaudojimą paprastai lydi mažėjantis gebėjimas reaguoti į besikeičiančius klientų poreikius.

Verslo plėtrą galima apibrėžti ir kaip augančias tiekimo pajėgas. Tai reiškia, kad klientai yra skatinami spręsti pirkti prekes ir paslaugas, kurių anksčiau nebuvo kompanijos produkcijos spektre. Deja, tokio tipo plėtra yra dažnai vykdoma neišanalizavus “idealaus“ tiekimo pajėgumo, t.y. nenustačius, kiek pirkimo sprendimų klientai yra pasirengę priimti vienu metu.

Tradicinė strategija siekia efektyviai išnaudoti išteklius kapitalu ir išlaidomis. Šio tikslo buvo siekiama naudojantis patirties kreivių ir optimizavimo modeliais, kurie buvo sukurti praėjusio amžiaus šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose. Pagrindinė darbo ta kryptimi priežastis buvo ta, jog daugumoje zonų prekių stigo, todėl paklausos buvo galima nepaisyti.

Po katastrofiškų praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio vidurio įvykių korporacinė plėtra buvo sutelkta į klieno vertę. Taip verslo plėtros koncepcija apėmė holistinį požiūrį ta prame, kad į strategijos darbą turėjo būti įtraukti visi verslo vadybos aspektai. Mes nukreipiame skaitytoją į skyrelį “Efektyvumas“, kuriame šis holistinis požiūris yra aprašytas.

[quote align=“right“]Kitas verslo plėtros tikslas yra įkvėpti gyvybę veikiančiam pagrindiniam verslui ir padidinti į išorę nukreiptą energiją vidinės energijos sunaudojimo sąskaita.[/quote]

Subalansavimas tarp efektyvaus išteklių panaudojimo ir kliento suvoktos vertės yra esminė verslininkystės dalis.

Tradicinis požiūris į verslą Europoje skiriasi nuo požiūrio, kuris vyrauja JAV. Nuo to laiko, kai patirties kreivė buvo pirmą kartą aprašyta Amerikoje 1926 metais, komercinių operacijų reikšmė toje rinkoje buvo glaudžiai siejama su gamybos sąnaudų pranašumais.

Didelė, vienarūšė JAV rinka, neturinti regioninių barjerų, skatino pagrįstas sąnaudas – ir tuo pačiu pagrįsta kainomis konkurenciją. Kita vertus, Europoje visada buvo daugybė mažų regioninių ir nacionalinių rinkų, kurios skatino kreipti daugiau dėmesio į kokybę, kaip konkurencijos priemonę.

Vertė yra kokybės ir kainos dalmuo, todėl dėmesio sutelkimas arba į išlaidas, arba į verslo plėtrą nėra geras sprendimas. Taigi vadovybės uždavinys yra subalansuoti parametrus atsižvelgiant į aplinkybes. Mes nagrinėjome daugelį panašių strateginio planavimo pavyzdžių, ir viena iš tų kategorijų buvo veslo plėtra. Trumpai aprašysime kai kurias iš šių aplinkybių, kurios galbūt jus įkvėps plėtoti savo verslą.

Apie autorių

Įžvalga

www.verslas.in