Žinoma, pagrindinis mokslinio valdymo tikslas buvo išnaudoti masto ekonomiją, patirties kreivę ir darbo specializaciją bei tokiu būdu padidinti produktyvumą. Teiloras pažengė toliau, uždraudęs darbininkams galvoti patiems. Jis tvirtino, kad per patirtį įgyti darbininkų įgūdžiai yra veikiau kliūtis, negu pagalba didinant produktyvumą.
Šiame kontekste turėtume pridėti, kad JAV yra viena iš nedaugelio didelių, susivienytų ir neturinčių barjerų rinkų industrializuotose Vakaruose. Savo gamybos metodus amerikiečiai tobulino kitaip nei Europoje.
[term_blocks]Pavyzdžiui, patirties kreivė, masto ekonomija ir kaina kaip konkurencijos priemonė Šiaurės Amerikoje buvo naudojama žymiai anksčiau nei Europoje.
Vakarų Europoje mes esame linkę sumenkinti Teilorą ir jo darbus, bet neturėtume užmiršti, kad Europoje yra gyvos segmentavimo, diferencijavimo ir trumpų gamybos serijų tradicijos, todėl sunku įvertinti Teiloro darbus taip, kaip jie to nusipelnė.
1911 metais Teiloras išspausdino savo gerai žinomą darbą “Mokslinis valdymas“ (angl. “Scientific Management“). Ši knyga atitiko savo laikmetį, kai žmonės negalėjo laisvai pasirinkti darbdavio, bet buvo priversti žymiai labiau nei dabar atsiduoti autoritarinėms sistemoms, pasižyminčioms tiesioginiu valdymu.
[quote align=“right“]Kad ir kaip būtų kritikuojamas Teiloras, negalima nesutikti su tuo, kad mokslinis valdymas padeda sumažinti gamybos sąnaudas, sukurti didesnę pridėtinę vertę, mokėti didesnes algas, nustatyti mažesnes kainas ir greitesnį kapitalo augimą. Kita vertus, jo teorijas sunku pritaikyti žinioms imliuose veiklos sektoriuose.[/quote]Nepaisant to, Teiloras tam tikru laipsniu buvo smerkiamas. Jis buvo priverstas teisintis Atstovų Rūmuose, kur jo teorijos buvo kritikuojamos kaip nesuderinamos su žmogaus teisėmis.
Kad ir kaip būtų kritikuojamas Teiloras, negalima nesutikti su tuo, kad mokslinis valdymas padeda sumažinti gamybos sąnaudas, sukurti didesnę pridėtinę vertę, mokėti didesnes algas, nustatyti mažesnes kainas ir greitesnį kapitalo augimą. Kita vertus, jo teorijas sunku pritaikyti žinioms imliuose veiklos sektoriuose. Savo laiku Teiloro tyrimai ir eksperimentai buvo revoliucinio pobūdžio.
Apie mokslinį valdymą derėtų spręsti remiantis to laikotarpio, kuriame jis kilo, žiniomis, kai didžioji dirbančių žmonių dalis atlikdavo rutininį, pasikartojantį darbą, o darbo užduotys buvo pagrįstos intelektualios mažumos profesinėmis žiniomis. Tai galima palyginti su šių dienų padėtimi, kai didžiąją atliekamo darbo dalį sudaro kokios nors formos problemų sprendimas. Teilorizmas turi daug bendrų bruožų su patirties kreive ir efektyvumo koncepcija.